Žemieji Šančiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žemieji Šančiai
Šančiai.JPG
Žemieji Šančiai žvelgiant nuo Napoleono kalno

Žemieji Šančiai
54°52′01″N 23°56′31″E / 54.867°N 23.942°E / 54.867; 23.942 (Žemieji Šančiai)Koordinatės:54°52′01″N 23°56′31″E / 54.867°N 23.942°E / 54.867; 23.942 (Žemieji Šančiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Šančių seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šánčiai

Žemieji ŠančiaiKauno miesto dalis, esanti į pietryčius nuo geležinkelio stoties, dešiniajame Nemuno krante, žemutinėje upės terasoje (aukštutinėje yra Aukštieji Šančiai).

Pietryčiuose Panemunės tiltu Žemiejie Šančiai susisiekia su Panemunės seniūnija, šiaurės vakaruose Čiurlionio tiltu – su Freda. Žemuosiuose Šančiuose yra Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, Šančių biblioteka.

Istorija

Archeologiniai radiniai Šančiuose siekia XV a., XVIII a. pabaigoje minimas Šančių dvaras.

Šančių pavadinimas nėra senas – jam apie 200 metų. Iki Napoleono karų (1812 m.) tarp Panemunės ir Kauno, t. y. dabartinių Šančių vietoje buvę du kaimai: Pašilė ir Baibokai. XIX a. pradžioje jie abu priklausė jėzuitams. 1812 m. vasarą prancūzai kėlėsi per Nemuną ties dabartiniais Šančiais: persikėlę pastatė čia įtvirtinimus, kuriuos ir pavadino savu žodžiu (plg. pranc. chantier – „statinys“, vok. Schanze – „apkasas, pylimas“).[2] Ilgainiui Šančiai ėmė pateisinti savo karišką vardą – 18861896 m. pastatytas Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas (nuo 2005 m. rekonstruojamas į gyvenamuosius namus).

Šančiai išsiplėtė XIX a. viduryje, 1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru ir nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaką į Virbalį. Kaip ir Petrašiūnai bei Vilijampolė, Šančiai carinės Rusijos laikais buvo pramoninis Kauno priemiestis, apgyvendintas gretima esančių fabrikų ir dirbtuvių darbininkais. Apie 1862 m. čia įsikūrė geležinkelio remonto dirbtuvės, 1869 m. pastatytas kaulų malimo fabrikas, 1875 m. – ratų tepalo įmonė, 1879 m. – vinių ir geležies dirbinių fabrikas „Vestfalija“ (vokiečių Šmitų metalo ir mašinų fabrikas), 1880 m. – baldų gamykla. 1889 m. gyveno apie 2000, 1897 m. – 12,9 tūkst. gyventojų.[3]

Tarpukario laikotarpiu Šančiai – didžiausias ir vienas sparčiausiai besiplečiančių Kauno priemiesčių. Čia susitelkė didžioji dalis senųjų ir naujai atidarytų pramonės įmonių – aliejaus ir muilo fabrikas „Ringuva“ (1920 m.), „Drobės“ gelumbės fabrikas (1922 m.), kojinių fabrikas „Cotton“ (1925 m.), saldainių ir šokolado fabrikas „Tilka“ (1929 m.), acetileno-deguonies dirbtuvės LIET-AGA (1934 m.), alaus bravoras, keli malūnai ir kt.

Paminklas [4] pirmiesiems Lietuvos olimpiečiams atminti Žemuosiuose Šančiuose (atidengtas 2008 m.)

Dalis Šančių žemių priklausė dvarininkui Sergejui Fanstiliui. Jis nuomojo ir pardavinėjo įvairaus dydžio sklypus, kuriuose buvo statomi namai.[5] 1919 m. prie Kauno prijungti Žemieji Šančiai. 1923 m. Žemuosiuose Šančiuose buvo 15 200 gyventojų. 1933 m. Nemuno pakrantėje rastas Šančių lobis. 1938 m. atidaryta viena moderniausių gimnazijų Lietuvoje – Kauno 6-oji gimnazija. Žemuosiuose Šančiuose tarpukaryje veikė du kino teatrai – „Lyra“ ir „Saturnas“. 1930 m., Vytauto Didžiojo metais, buvo kilęs sumanymas Šančius pavadinti Vytautogala.[6]

1941 m. birželio mėn. Šančiuose vyko aršios sukilėlių kovos su besitraukiančia Raudonąja armija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš Šančių išsikėlė Sovietinės armijos daliniai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m. Panemunės rajonas
2000 Šančių seniūnija




Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Žemieji Šančiai OpenLayers žemėlapyje
Žemieji Šančiai TSRS topografiniame žemėlapyje[7][8].


Šaltiniai

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Alvydas Butkus. Kai kurių Kauno vietovardžių kilmė / Kauno istorijos metraštis. T. 2. – Kaunas: VDU leidykla, 2000. – 150 psl. – ISBN 9986-501-46-6
  3. Šančiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 156 psl.
  4. http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/atidengtas-paminklinis-akmuo-olimpieciams-42-7479
  5. Arūnas Dambrauskas. Bevardžiame vienišo žvejo kape – Šančių ir Petrašiūnų paslaptys // Laikinoji sostinė, 2008 m. balandžio 12 d. [1]
  6. Rezoliucija // Lietuvos aidas, 1930-02-24, Nr. 45 (826). – 2 psl.
  7. Žemieji Šančiai maps.vlasenko.net
  8. Žemieji Šančiai loadmap.net

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: