Žemyno keltų kalbos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Žemyno keltų kalbos – šiuo metu išnykusios galų ir keltiberų kalbos. Kitos, menkiau paliudytos keltų kalbos - lepontų, nornų ir galatų kalbos paprastai laikomos galų kalbos tarmėmis, ar tiesiog galų kalba. Visi žemyno keltų kalbų atstovai (išskyrus galatus) ilgainiui perėjo prie liaudies lotynų kalbos, tam pasitarnavo archaiškų keltų kalbų ir lotynų kalbos didelis gramatinis panašumas ir žodyno bendrybės. Bretonų kalba, nors ir esanti žemyne (Prancūzijoje) nėra laikoma žemyno keltų kalba, nes bretonų protėviai savo kalba atsinešė iš Britanijos salos (Kornvalio grafystės), kai 5-ame amžiuje emigravo spaudžiami anglo - saksų.

Tipologiškai žemyno keltų kalbos neturi kažkokių išskirtinių panašumų, veikiau jos yra išskiriamos kaip priešprieša salų keltų kalboms, kurios, pavyzdžiui, turi priebalsių mutacijas. Tačiau paskutiniu metu mokslininkai prieina išvados, kad šis skirtumas yra menamas, mat tuo metu kai dar gyvavo galų kalba jokių priebalsių mutacijų britų kalbose greičiausiai nebuvo. Todėl linkstama skirstymo į žemyno ir salų keltų kalbas iš vis atsisakyti, išskiriant galų - britų, goidelų ir keltiberų pogrupius.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: