Žiežmariai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žiežmariai
   Ziezmariai COA.jpg   
Ziezmariai.jpg

Žiežmariai
54°48′22″N 24°26′20″E / 54.806°N 24.439°E / 54.806; 24.439 (Žiežmariai)Koordinatės:54°48′22″N 24°26′20″E / 54.806°N 24.439°E / 54.806; 24.439 (Žiežmariai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija: Žiežmarių seniūnija
Gyventojų: 3 607 (2011 m.)
Plotas: 3,82 km²
Tankumas (2011): 944 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Žiežmãriai
Kilmininkas: Žiežmãrių
Naudininkas: Žiežmãriams
Galininkas: Žiežmariùs
Įnagininkas: Žiežmãriais
Vietininkas: Žiežmãriuose
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-56017


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŽiežmariaiVikiteka

Žiežmariai – miestas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių, piečiau magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Miestas turi atskiros seniūnijos statusą, taip pat yra Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas – išlikusi XVI a. gatvių struktūra, XIX–XX a. statyti namai.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1924 m. Planuota kaip dvibokštė, bet pritrūkus lėšų pastatytas tik vienas bokštas.
Legenda cmentarz.svg Miesto rytiniame pakraštyje yra kapinės.
Legenda zabytek judaizmu.svg Žydų kapinės
Legenda pomnik.svg Laisvės paminklas – ant postamento stovinti angelo statula. Paminklas pastatytas 1932 m. (skulptorius Adomas Jakševičius), sovietmečiu nugriautas, 1991 m. gruodžio 26 d. atstatytas (architektas A. Sprindys, skulptorė R. Venskūnienė).
Havezate 0gr.gif Išlikęs Žiežmarių dvaras, kurį 18571858 m. suprojektavo Cezaris Anikinis.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Žiežmarių gimnazija
  • Kaišiadorių meno mokyklos skyrius
Japanese Map symbol (Library).svg Žiežmarių biblioteka
Educación.svg Mokykla-darželis
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
Girininkija (Triliškėse)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Pietiniu miesto pakraščiu teka Strėva.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Žiežmariai OpenLayers žemėlapyje
Žiežmariai „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Žiežmariai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Žiežmarių Laisvės paminklas

Pirmą kartą Žiežmariai minimi XIV a. kryžiuočių žygių aprašymuose. 1348 m. ties Žiežmariais prie Strėvos įvyko LDK kariuomenės, vadovaujamos Algirdo ir Kęstučio, mūšis su kryžiuočiais – Strėvos mūšis. Patys Žiežmariai minimi nuo 1387 m.

XV a. minimas Žiežmarių dvaras, 1487 m. minimas miestelis. Po kelių dešimtmečių pastatyta Žiežmarių bažnyčia, įsteigta mokykla. Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 m., o 1528 m. minimas Žiežmarių pavietas. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Žiežmarius užrašė Barborai Radvilaitei.[7] XVI a. Žiežmariai ėmė sparčiai augti, kadangi buvo prie svarbaus prekybos kelio VilniusKaunas. 1580 m. Žiežmariai dukart degė. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą miestas nusiaubtas švedų, įsimetė maro epidemija.

Pasinaudoję Ketverių metų seimo nutarimais, miestiečiai išsirinko laisvojo miesto valdžios organus dar iki privilegijos gavimo (1791 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau miesto teises ir herbą gavo po pusmečio – 1792 m. vasario 14 d. Privilegijos gavimo proga miestiečiai surengė puotą, kuri kaip ir daugelis to meto iškilmių pasibaigė miestiečių ir bajorų peštynėmis. Vėliau privilegija buvo atimta, po to savivalda vėl atgaivinta, bet 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vėl panaikinta. XIX a. pradžioje Žiežmarius smarkiai nuniokojo Napoleono armija.

Po I pasaulinio karo prie Žiežmarių vyko kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė sulaikė bolševikų veržimąsi Kauno link. Miestelis nukentėjo per II pasaulinį karą, po jo vėl ėmė augti. 1958 m. gegužės 15 d. atgavo miesto teises kaip miesto tipo gyvenvietė. Sovietmečiu čia buvo Kaišiadorių sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė, turėjusi didžiausias gėlių plantacijas Lietuvoje (per milijoną gėlių kasmet), buvo 300 ha sodas. Žiežmariuose buvo įsikūrę rajono melioratoriai ir kaimo statybininkai. 1973 m. Žiežmarių centras paskelbtas urbanistikos paminklu.

1998 m. patvirtintas dabartinis Žiežmarių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. Žiežmarių valsčiaus centras  ?
XVI a. vidurys  ?
XIX a. – 1919 m.  ?
19191946 m. Trakų apskritis
19461950 m. Kaišiadorių apskritis
19501953 m. Žiežmarių I apylinkės ir Žiežmarių II apylinkės centras Žiežmarių rajono centras Kauno sritis
19531954 m.
19541955 m. Žiežmarių apylinkės centras
19551958 m. Kaišiadorių rajonas
19581995 m. miesto tipo gyvenvietė, Žiežmarių apylinkės centras
1995 Žiežmarių seniūnija, Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybė Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė

Manoma, kad miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis: į vakarus nuo miesto Strėvon įteka jos kairysis intakas – Žiežmara (arba Žiežmarė). Nors dabar miestas yra atokiau nuo upelio, tačiau ankstesnė gyvenvietė buvo būtent prie jo, tik neaišku, kodėl vėliau gyventojai išsikėlė kiek toliau.[8]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[3] 1894 m.*[2] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur. 1981 m.[10]
1 210 2 616 1 734 2 622 2 900
1987 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
3 500 3 523 3 884 3 607 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. Žiežmariai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Жижморы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 945 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Жижморы. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 227 psl. (rus.)
  4. Žiežmariai wikimapia.org
  5. Žiežmariai maps.vlasenko.net
  6. Žiežmariai loadmap.net
  7. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 280–281 psl.
  9. Žiežmariai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 912 psl.
  10. Žiežmariai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 526 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 76–77 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: