Žirondos departamentas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žironda (departamentas)
Blason33.PNG
Gironde-Position.png
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Prancūzija
Regionas: Akvitanija
Centras: Bordo
Gyventojų: 1 287 334 (2006 m.)
Plotas: 1000010,000 km²
1,000,000 ha
3,861 mi²
km²
Tankumas (2006): 129129 žm./km²
1.29 žm./ha
334.11 žm./mi²
žm./km²

Žironda (33) (pranc. La Gironde, ok. gaskonų dialektu Gironda, Sentonžo dialektu Jhirunde) – Prancūzijos departamentas šalies pietvakariuose, Akvitanijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo estuariją. Administracinis centras – Bordo.

Departamente 5 apskritys, 63 kantonai, 46 municipaliniai susivienijimai ir 542 komunos.

Turinys

Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Gijenos ir Gaskonės provincijų dalyje. 17931795 m., kai Žirondos vardas asociavosi su parlamento žirondistais, vadinosi Bek Dambo vardu.

Geografija

Žirondos keliai

Žirondos departamentas ribojasi su Landų, Lo ir Garonos, Dordonės ir Pajūrio Šaranto departamentais bei Atlanto vandenynu.

Pagrindinės upės

Pagrindiniai miestai

  • Bordo (Bordeaux) – 230 000 gyventojų (1999 m.)
  • Arkašonas (Arcachon) – 11 459 gyv.
  • Blajė (Blaye) – 4 666 gyv.
  • Lanžonas (Langon) – 6 168 gyv.
  • Lespar-Medokas (Lesparre-Médoc) – 4 855 gyv.
  • Liburnas (Libourne) – 22 457 gyv.

Klimatas

Klimatas okeaninis, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Vidutinė sausio mėn. temperatūra 7 °C, liepos – 21 °C. 1985 m. sausio mėn. šaltis siekė 21 °C, 1968 m. Donezake užfiksuota 43,2 °C karščio. Kritulių sausio mėn. būna apie 100 mm, liepos mėn – apie 50 mm. 1956 m. vasario mėn. sniego danga siekė 90 cm.

Kalba

Tradicinės departamento kalbos – oksitanų kalba (paplitęs Langedoko limuzenų dialektas) ir Langedoilio Sentonžo dialektas.

Ekonomika

Žironda

Pagrindinės ekonomikos šakos – turizmas, žemės ūkis, vynuogininkystė. Kraštą gamta padalijo į tris teritorijas:

  • Pajūrio zona su kopomis, kurios pradėtos apželdinti XIX a., ir jachtų prieplaukomis, skirta vasaros poilsiui ir gyvulininkystei.
  • Miškų zonoje svarbų vaidmenį vaidina ganyklos.
  • Kairiajame Garonos krante nuo seno sodinamos vynuogės ir gaminamas vynas.

Turizmas

Žirondos 125 km Atlanto pakrantėje įsikūrę kelios dešimtys vasaros poilsio bazių. Viena iš mėgiamų lankyti vietų – 3 km ilgio ir 500 m pločio Pila kopa (Dune du Pyla).

Politika

Žirondos departamentui Prancūzijos senate atstovauja 5 senatoriai, Atstovų rūmuose – 11 deputatų. Generalinę tarybą sudaro 62 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Blajė 54.136 696 78 4 55
Bordo 979.262 4.397 223 33 157
Lanžonas 79.439 2.306 34 13 169
Lespar-Medokas 42.854 1.318 33 4 32
Liburnas 131.643 1.283 103 9 129

Žmonės

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Žirondos departamentas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.