Žutautų Medsėdžiai

Žutautų Medsėdžių I kapinės

Žutautų Medsėdžiai

Koordinatės:55°50′20″N 21°30′47″E / 55.839°N 21.513°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3

Respublika:

Lietuva

Apskritis:

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė:

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija:

Žalgirio seniūnija

Gyventojų:

0 (2021 m.)

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Žutaũtų Mẽdsėdžiai

Vikiteka:

Žutautų MedsėdžiaiVikiteka

Žutautų Medsėdžiai – kaimas pietrytiniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, 6 km į pietryčius nuo Baublių.

Geografija

Aplinkinės gyvenvietės

RAGUVIŠKIAI – 8 km
Žutautai – 2 km

Bumbuliai – 1 km

Anužiai – 3 km

Baubliai – 5,5 km

Palioniškiai – 1 km

Mikoliškiai – 2,5 km

Pažvelsis – 5,5 km

Šakiniai – 5,5 km

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Žutautų Medsėdžiai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Žutautų Medsėdžiai TSRS topografiniame žemėlapyje^[2]^[3].

|-| Retromaps=

	'00	'10	'20	'30	'40	'50	'60	'70	'80	'90
1800s	1808	1812	1822	1832	1842	1854	1867	1871	1885	1896
1900s	1909	1915	1922	1936	1940 1942	1954	1967	1975	1985	1990
OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

XVII a. Žutautų miške pradėjo kurtis naujakurių vienkiemiai, pavadinti Žutautų užusieniu. XVIII–XIX a. jame buvo mažiausiai 3 vienkieminės sodybos. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje užusienis tapo savarankišku Žutautų Medsėdžių kaimu.

1923 m. buvo 14 ūkininkų sodybų.^[4] Lietuvos žemės reformos metu ūkių skaičius išaugo iki 16, prie kaimo buvo prijungti keli Mikoliškių dvaro Šmigdzių žemės sklypai. Kaimas turėjo savo kalvį, kuriuo buvo mažažemis Stuopelis.

1944–1952 m. Žutautų, Trakų ir Margių miškuose bazavosi Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanai. Juos rėmė eigulys Stasys Stuopelis, Domicelė Lubienė ir kiti.^[5]

1948 m. į Sibirą ištremti Juozas Baltuonis (partizano Juozo Baltuonio tėvas) ir Vincento Liaudanskio 6 žmonių šeima (V. Liaudanskis ir 6 metų duktė Viktorija mirė tremtyje).^[6]

1978 m. iš kaimo iškeldinti paskutiniai gyventojai, kurie persikėlė į Žutautus, Baublius ir kitas gyvenvietes. Sunaikintam kaimui atminti buvę jo gyventojai senosiose kapinėse 1990 m. pastatė paminklinį akmenį, kurio užrašas skelbia: „Čia buvo Žutautų Medsėdžių 16 sodybų kaimas, stalinizmo pasekėjų sunaikintas 1944–1978“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1940 m.	Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m.	Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941–1944 m.	Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944–1950 m.	Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1953 m.	Baublių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1953–1963 m.	Baublių apylinkė, Kretingos rajonas
1963–1995 m.	Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
1995–	Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

88

61

38

11

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.

2

0

Žymūs žmonės

Gimė:

1920 m. – Juozas Macius, partizanų ryšininkas, nuo 1948 m. Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanas, slapyvardis – Marsas. Žuvo 1951 m. vasario 20 d. Klaipėdos rajono MGB poskyrio karinės operacijos metu.^[7]

Gyveno:

Juozas Baltuonis (1910–1947), Lietuvos partizanas. Gimė Baltarusijoje, grafų Tiškevičių eigulio šeimoje, po 1918 m. su tėvais persikėlė į Žutautų Medsėdžių k. Baigė policijos mokyklą, dirbo policininku. Prasidėjus karui, 1941 m. apsigyveno pas tėvus, 1945 m. rudenį įstojo į partizanų gretas, priklausė Kardo rinktinės Buganto kuopai. Žuvo kartu su kuopos vadu S. Luku–Vytautu 1947 m. rugpjūčio 8 d. Voveraičių kaime, Ruginių–Rubulių miškuose.^[8]

Kultūros paveldas

Žutautų Medsėdžių senosios kapinės, vadinamos „Maro kapinėmis“ (XVII–XIX a.);
Žutautų Medsėdžių II senosios kapinės, vadinamos „Senkapiais, Kapeliais“ (XVII–XIX a.);
Koplytstulpis su Švč. Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir nežinomos šventosios skulptūromis (1949 m.; skulptūros – XIX a. pab.; autoriai nenustatyti);^[9]
Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Švč. Marijos Maloningosios ir Šv. Roko skulptūromis (koplytstulpis – XX a. I pusė; skulptūros – XIX a. pabaiga; autoriai nenustatyti)^[10]

Šaltiniai

↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. Vilnius, „Mintis“, 1976.
↑ Žutautų Medsėdžiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
↑ Žutautų Medsėdžiai loadmap.net
↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925, p. 114
↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kainas // Švyturys (Kretinga) - 1966, rugpjūčio 9, p. 3
↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 426, 444
Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras, 2007, t. 3 (A–M), p. 109, 785–786
↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997-10-24 pažyma. (Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K-1, ap. 3, b. 928, l. 27–28)
↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma (Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K-1, ap. 3, b. 1238, l. 202, b. 1239, l. 113, ap. 47, b. 264, l. 10v-11)
↑ Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir nežinomos šventosios skulptūromis
↑ Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios ir šv. Roko skulptūromis

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 105% (+7202-320=6882 wiki spaudos ženklai).
Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+51-0=51 wiki spaudos ženklai).
KS – redaktorius – 0% (+23-103=-80 wiki spaudos ženklai).

[ats2-1] Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. Vilnius, „Mintis“, 1976.

[2] Žutautų Medsėdžiai SSRS genštabas 1985–1990 m.

[3] Žutautų Medsėdžiai loadmap.net

[4] Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925, p. 114

[5] Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kainas // Švyturys (Kretinga) - 1966, rugpjūčio 9, p. 3

[6] 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 426, 444
Lietuvos gyventojų genocidas, 1948. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras, 2007, t. 3 (A–M), p. 109, 785–786

[7] Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1997-10-24 pažyma. (Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K-1, ap. 3, b. 928, l. 27–28)

[8] Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma (Lietuvos ypatingasis archyvas. - F. K-1, ap. 3, b. 1238, l. 202, b. 1239, l. 113, ap. 47, b. 264, l. 10v-11)

[9] Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir nežinomos šventosios skulptūromis

[10] Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios ir šv. Roko skulptūromis

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]