2020 m. sausio 17-20 d. Vyks Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui perkėlimas į naujus serverius. Atsiprašome už galimus sutrikimus.

Žuvininkų apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavadinimas::Žuvininkų apskritis{{#set:Vardininkas=Žuvininkų apskritis}}
Landkreis Fischhausen

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1945

Flag of USSR.svg

Ostpreussen 1905.svg

Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) iki 1905 m.

Valstybė: Prūsijos karalystė
Apygarda: Apygarda::Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras: Žuvininkai
Valsčius: 15 (1818)
Plotas: 1 064,61 km² ({{{plotasmetai}}})

[[Kategorija:Šablonas:Country data Prūsijos karalystė istoriniai administraciniai vienetai]] {{#set:Page has default form=Istorinis administracinis vienetas}}

Krantas apie 1900 m.

Žuvininkų apskritis arba Sembos apskritis (vok. Hauptamt Fischhausen, 18181939 m. Kreis Fischhausen, 19391945 m. Landkreis Samland) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Semboje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Karaliaučius, nuo 1933 m. Žuvininkai.

Geografija

Gyventojų tankumas Žuvininkų apskrityje 1902 m.

Apskritis apėmė visą Sembos pusiasalį iki Kuršių marių, rytuose ribojosi su Karaliaučiaus apskritimi. Po 1818 m. apskrityje buvo 15 valsčių: [1] 1900 m. apskrities plotas buvo 1 064,61 km², 1910 m. – 1 064,99 km²; 1900 m. apskrityje buvo 281, 1910 m. – 266 gyvenvietės, 1900 m. buvo 53 063, 1910 m. – 52 464 gyventojai. 1945 m. buvo 191 savivaldybė, du miestai – Žuvininkai (dab. Primorskas) ir Piliava (dab. Baltijskas). 1939 m. apskrityje gyveno 109 256 evangelikai, 3 259 katalikai, 54 judėjai, 818 kiti.

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1818 15 valsčių: Girmavos valsčius, Medenavos valsčius, Rinavos valsčius, Pabėčių valsčius, Vargių valsčius, Rudavos valsčius, Laptavos valsčius, Kvėdenavos valsčius, Skokių valsčius, Valdavos valsčius, Kaimės valsčius, Tepliuvos valsčius, Labguvos valsčius, Laukiškos valsčius, Vėluvos valsčius.
1825
1837
1861
1890 51 867
1900 1 064,61 53 063
1910 1 064,99 52 464
1925 1 064,99 61 448
1933 1 064,99 65 002
1939 1 923 114 794 191 savivaldybė, du miestai

Šaltiniai

  1. Sembos apskritis. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 783 psl.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: