Žvainių pilkapiai
| Žvainių pilkapiai | ||
| ||
| Pilkapyno vaizdas iš pietų pusės | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Imbarės seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Žvainiai | |
| Kapinių ypatumai | ||
| Aukštis, m | 0.7 | |
| Plotas, ha | 0.7 | |
| Naudojimas | VIII–VI a. pr. m. e. | |
| Žvalgymo metai | 1968 m., 1970 m., 1982 m., 1992 m., 1997 m., 1998 m. | |
| Objekto kodas | 13015 | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Žvainių pilkapynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus objekto kodas - 13015; senas registro kodas - A443P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1529) – pilkapiai šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žvainių kaime (Imbarės seniūnija), ties Salantų miesto riba, į pietus nuo Žvainių kapinyno, kairiajame Salanto krante.
Pilkapynas
Įrengtas Salanto slėnyje stūksančios Gaidžio kalnu vadinamos kalvos pietvakarinėje dalyje. Vizualiai sunkiai išsiskiria 3 pilkapiai. Didžiojo pilkapio skersmuo 10 m, aukštis - iki 70 cm. Greta jo esančio mažesnio pilkapio skersmuo 5,5 m. Apie 14 m į pietus nuo jų išliko trečiojo pilkapio liekanos, smarkiai apnaikintos kasant žvyrą.
1977 m. pilkapiai paskelbti respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,[1] 1993 m. įrašyti į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 1997 m. registruoti į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše, 1998 m. paskelbti Lietuvos Respublikos kultūros paminklu, 2005 m. – pripažinti valstybės saugomu kultūros paminklu.[2]
Į šiaurę yra apeiginis akmuo ir kapinynas.
Teritorijos plotas – 0,7 ha (bendras su šalia esančiu kapinynu saugomos teritorijos plotas – 1,4 ha).
Tyrimai
Pilkapius 1968 m. aptiko ir 1970 m. žvalgė Ignas Jablonskis. 1982 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).
Didįjį pilakpį 1997–1998 m. ištyrė Algimantas Merkevičius (Vilniaus universitetas). Nustatyta, kad pilkapio sampilas supiltas iš smėlio ir akmenų. Pagrindą sudarė du akmenų vainikai: išorinis 10 m, vidinis – 5 m skersmens, tarp kurių buvę įrengti 4 ovalūs, 0,8–1,1 m skersmens vainikėliai. Juose ir tarp akmenų vainikų surasti 7 sudegintų mirusiųjų kapų. Juos sudarė kartu su degėsiais į krūveles supilti degintiniai kaulai, šalia kurių rasta nedidelių lipdytų molinių puodelių liekanų. Pilkapis datuojamas naujojo žalvario amžiaus pabaiga (VIII–VI a. pr. m. e.).[3]
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). - Vilnius, 1977. - P. 13
- ↑ Kultūros vertybių registras
- ↑ Algimantas Merkevičius, Valdemaras Šimėnas. Žvainių pilkapio tyrinėjimai 1997 metais. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. - Vilnius, 1998. - P. 143–145;
Algimantas Merkevičius. Žvainių pilkapyno tyrinėjimai 1998 m. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. - Vilnius, 2000. - P. 194-195
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius, 1998. - P. 97–98 (Salantai)
| ||||||