Žynys
Kitos reikšmės – Žyniai (reikšmės).
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus – Reikia į atskirus straipsnius atskirti medžiagą apie orakulus ir medžiagą apie žynius Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte. |
Žynys (orakulas) – asmuo, „aiškinantis“ dievų valią politeistinėse religijose. Jis neva savo specialiųjų galių pagalba gali bendrauti su dievybėmis ir perduoti jų žinias arba atsakinėti į žmonių klausimus apie įvairius mistiškus dalykus, tarp jų ir ateitį.
Istorija
Senasis pasaulis (Europa ir Artimieji Rytai)
.jpg)
Dar priešistoriniais laikais žyniai iškilo į aukštesnįjį bendruomenių, vėliau virtusių miestais - valstybėmis, gyventojų sluoksnį. Jie laikyti įpatingais, išrinktaisiais, todėl; neretai tapdavo ir genties ar bendruomenės valdovais.
Senovės laikotarpiu žyniai neprarado savo įtakos. Visose senosiose civilizacijose – pradedant šumerais, baigiant romėnais (iki krikščionybės įsitvirtinimo IV-V a.), žyniai užėmė žemesnę padėtį tik už valdovus ir turtingiausius didikus. Rūmuose jie turėjo didelę įtaką. Į žynius būdavo kreipiamasi ruošiantis karui (jie „pranašaudavo“ tinkamiausią pulti ar gintis datą), gimus vaikams (už tam tkikrą mokestį žyniai „išpranašaudavo' kūdikio likimą ar “apsaugodavo„ jį nuo “blogos akies"), karūnuojant karalius ar imperatorius (pagal nusistovėjusias karūnavimo apeigas žyniai įvairiai dalyvaudavo jose, kaip neatskiriami iškilmių dalyviai) ir t. t.
Be įvairių „ateities spėjimų“ ir būrimų, žyniai aukodavo dievams, rinkdavosi mokesčius. Todėl daugumoje senovės civilizacijų susikūrė ypač turtingas žynių sluoksnis. Be to, žyniai įgydavo gerą išsilavinimą, buvo vieni iš nedaugelio, mokėjusių skaityti ir rašyti.
Žyniais dažniausiai tapdavo turtingi žmonės, nes išeiti mokslus brangiai kainuodavo.
Izraelis
Šioje Artimųjų Rytų valstybėje religija buvo monoteistinė, tad žynių buvo daug mažiau, jie vadinti kunigais ir aiškino dievo Jahvės valią ir atnašaudavo šventyklose.
Afrika
Afrikoje, į pietus nuo Egipto žynių klasė formavosi kiek kitaip. Kadangi centralizuotų valstybių buvo nedaug, o atskiros gentys ir genčių sąjungos, turėję vien žodinę kalbą (rašto sukūrę nebuvo), žyniams nereikėdavo įgauti praktiškai jokio išsilavinimo. Jie daugiausiai aukodavo dievams ir atlikdavo kitas apeigas, ypač ateities pranašystes.
Azija
Rytų ir Vidurio Azijoje, centralizuotose valstybėse (Persijoje, Kinijoje, Indijoje) žyniai atlikdavo tokias pat pareigas, kaip ir Artimuosiuose Rytuose gyvenę.
Amerika
Šiaurės Amerika
Šiaurės Amerikos indėnai, tikėję įvairiomis dvasiomis, turėjo savus žynius – šamanus, aiškinusios tų dvasių valią.
Pietų Amerika
Pietų ir Centrinės Amerikos indėnų – majų, inkų ir actekų civilizacijos buvo labai išsivystę, į pažangą įdėtas ir žynių indėlis. Jie be dievų valios aiškinimo daug domėjosi ir dangaus kūnais. Majų žyniai, studijuodami žvaigždynų judėjimą dangaus skliaute, sukūrė ypač tikslų kalendorių. Jie taip pat išmatavo Mėnulio kelią aplink Žemę ir ypač tiksliai jį apskaičiavo (29 dienos ir 53 059 šimtatūkstantosios).
Reikia paminėti, kad astronomijoje buvo pažengę ir Artimųjų Rytų žyniai. Iš jų surinktų duomenų apie dangaus kūnus, vartotų daugiausia ateičiai nusakyti (astrologija), išsivystė dabartinė astronomija.
Lietuva
Senovės lietuvių religija taip pat buvo politeistinė. Žyniai vadinti kriviais, o vyriausieji – krivių krivaičiais. Jie užėmė taip pat aukštą padėtį visuomenėje. Yra žinoma, kad jais kliaudavosi lietuvių kunigaikščiai. Bene garsiausias senosios Lietuvos žynys yra Lizdeika, pagal padavimą išaiškinęs didžiajam kunigaikščiui Gediminui jo sapną apie geležinį vilką.
Žyniai šiandien
Nors pasaulyje vyrauja monoteistinės religijos, žyniai vis dar populiarūs Afrikoje(centrinėje žemyno dalyje), Pietų Amerikoje, Indijoje, tarp Viduriniosios Azijos ir Sibiro tautų. Tiesa, jų įtaka valstybėms yra praktiškai nejaučiama, tačiau gali įtakoti kurį nors primityvios genties sprendimą.
| ||||||