Žytomyro sritis
Žytomyro sritis Житомирська область | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | |||||||
Valstybė: | Ukraina | ||||||
Centras: | Žytomyras | ||||||
Rajonų: | 23 | ||||||
Srities pavaldumo miestai: | 5 | ||||||
Rajono pavaldumo miestai: | 6 | ||||||
Įkūrimo data: | 1937 m. rugsėjo 22 d. | ||||||
Gubernatorius: | Jurijus Zabela | ||||||
Gyventojų: | 1 328 158 (2006 m.) | ||||||
Plotas: | 29832 km² | ||||||
Tankumas : | 45 žm./km² | ||||||
Tel. kodas: | 41 | ||||||
Tinklalapis: | [1] | ||||||
Vikiteka: | Žytomyro sritisVikiteka |
Žytomyro sritis (ukr. Житомирська область) – Ukrainos sritis šalies šiaurėje, ribojasi su Baltarusija, vakaruose su Rivnės sritimi, pietuose su Chmelnyckio ir Vinycios, rytuose su Kijevo sritimi. Administracinis centras – Žytomyras.
Geografija
Žytomyro sritis priklauso dviem gamtiniams regionams – šiaurinė dalis Polesei, pietinė – miškastepėm.
Plotas
Srities plotas 29832 km², tai sudaro 4,94 % Ukrainos teritorijos.
Vandens telkiniai
Žytomyro sritį vagoja 221 upė, kurių bendras ilgis apie 5366 km. Visos upės priklauso Dniepro baseinui. Ilgiausio jų – Teterivas (247 km), Slučė (194 km), Irpinė (174 km), Irša (136 km).
Regione išsidestę nemažai ežerų. Didžiausi jų – Čornė, Ozerianskė, Dužė, Didovė, Didovė, Prybyloveckė.
Reljefas
Pagal reljefą sritis dalijasi į dvi dalis. Keliaujant iš pietų į šiaurę palaipsniui kalvos virsta lygumomis, aukštis virš jūros lygio mažėja nuo 220 m iki 150 m ir mažiau. Šiaurinė ir rytinė dalis priklauso Polesės žemumai. Pietinė ir vakarinė – Podolės ir Padnieprės aukštumoms.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -5,5 °C, vasaros – 18,5 °C. Per metus iškrenta 735 mm kritulių.
Augalija ir gyvūnija
750 200 hektarų arba apie 25% srities teritorijos užima miškai (2007 m.).
Istorija
Srities teritorija priklauso dviem kultūriniams-gamtiniams regionams: Polesei ir Voluinei.
Sritis įkurta 1937 m. rugsėjo 22 d. 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės.
1986 m. balandžio 26 d. kaimynynėje Kijevo srityje įvyksta didėlė avarija Černobylio atominėje elektrinėje, po kurios smarkiai nukentėjo šiaurinė srities dalis.
1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Žytomyro sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
Administracinis suskirstymas
Žytomyro sritis apima 29 900 km² plotą ir užima 4,9 % bendrą Ukrainos pločio. Sritis suskirstyta į:
- 6 srities miestai
- 4 rajoniniai miestai
- 44 kaimo tipo gyvenvietės
- 1627 kaimai
Didžiausi miestai
Rajonai
- Andrušivkos
- Baranivkos
- Berdyčivo
- Brusylivo
- Černiachivo
- Červonoarmijsko
- Čudnivo
- Jemilčynės
- Korostenio
- Korostyšivo
- Liubaro
- Luhynų
- Malyno
- Narodyčių
- Olevsko
- Ovručo
- Popilnios
- Radomyšlio
- Ružyno
- Voluinės Naugardo
- Voluinės Volodarsko rajonas
- Žytomyro
Gyventojai
2001-aisias m. srityje gyveno 1 389 500 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,83 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 55,8 %
- kaimo gyventojų − 44,2 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 90,3 %
- rusai – 5,0 %
- kiti (lenkai, baltarusiai, žydai) —4,7 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 46 žm./km².
Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2010 m. | ||||||||
1939 m. | 1959 m.sur. | 1969 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 688 900 | 1 605 600 | 1 626 400 | 1 596 800 | 1 545 400 | 1 389 300 | 1 284 427 | ||
|
Ekonomika
Sovietmiečiu viena varomųjų pramonės šakų buvo granito luitų išgavimas bei apdirbimas. Ukrainai pereinant prie rinkos ekonomikos smarkiai nukentėjo granito pramonė. Šiandien srities ekonomiką pagrinde sudaro mašinų gamybos, chemijos, miškų apdirbimo taip pat granito išgavimo ir apdirbimo, lengvoji bei maisto pramonė bei žemės ūkis.
Ekonomikos rodikliai
N | rodiklis | vienetai | 2006 |
---|---|---|---|
1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 313,8 |
2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,8 |
3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 204,4 |
4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,5 |
5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | 109,4 |
6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 2249,3 |
7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 830 |
8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 162,4 |
Susisiekimas
Sritis turi gerai išvystytą geležinkelio mazgą, kelių tinklą. Veikia oro uostas.
Maršrutas | Didesni miestai srityje | Ukrainietiška numeracija |
Tarptautinė numeracija |
Statusas | |
---|---|---|---|---|---|
Kijevas – skp „Čopas“ | Korostyšivas, Žytomyras, Voluinės Naugardas | M06 | E40 | Tarptautinis | |
Kijevas – skp „Jahodynas“ | Korostenė | M07 | E373 | Tarptautinis | |
Žytomyras – skp „Podolės Mohiliavas“ | M21 | E373 | Tarptautinis | ||
Žytomyras – Černivciai | H03 | - | Nacionalinis |
Kelių rodyklė
- Bendras automobilių kelių ilgis – 8516,6 km
Švietimas ir kultūra
Regione yra 1152 klubai, 953 bibliotekų, 2 teatrai, filarmonija, 32 muzikos, 6 dailės ir 3 meno mokyklos, 4 kultūros ir poilsio parkai, 4 valstybiniai 43 privatūs muziejai. Taip pat veikia 25 aukštosios mokyklos, 931 valstybinė ir 6 privačios mokyklos, 4 gimnazijos, 2 licėjai.
Žytomyre srityje gimė garsūs visuomenės veikėjai – poetė Lesia Ukrajinka, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius Sergejus Koroliovas, pianistas Sviatoslavas Richteris.
Nuorodos
- Oficiali Žytomyro miesto svetainė (ukrainiečių kalba)
- Neoficiali Žytomyro miesto svetainė (ukrainiečių ir anglų kalbomis)
|
|
|