1852 m. Prancūzijos Konstitucija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1852 m. Prancūzijos Konstitucija
Flag of France.svg
Valstybė Prancūzija
Priėmimo data 1852 sausio 14 d.
Galiojimas 1852 sausio 14 d. – 1870 gegužės 21 d.
Valdymo forma Respublika, vėliau atkurta imperija
Įstatymų leidžiamoji valdžia Įstatymų leidybos korpusas
Vykdomoji valdžia Prezidentas, ministrai

1852 m. Prancūzijos Konstitucija (kitaip – Antrosios imperijos konstitucija) – Prancūzijos konstitucija, priimta po referendume gauto pritarimo 1852 m. sausio 14 d. (galiojo iki 1870 gegužės 21 d.), parengta Liudviko Bonaparto šalininkų.

Turinys

Priėmimo aplinkybės

Pagal 1848 m. konstituciją prezidentu išrinktas Liudvikas Bonapartas reikalavo pakeisti konstitucijos nuostatą, draudžiančią rinkti prezidentą daugiau nei vienai kadencijai. Nacionaliniam susirinkimui nesutinkant, prezidentas nepaisydamas draudimų jį paleido, o tai reiškė valstybės perversmą. Referendumu gavę piliečių sutikimą, Liudviko Bonaparto šalininkai parengė naują konstituciją, kuri faktiškai buvo patobulintas 1799 m. konstitucijos variantas. Lapkričio 21 d. oficialiai paskelbta imperija. Iki 1870 gegužės 21d. naujos konstitucijos, paskelbusios konstitucinę monarchiją, valstybė buvo valdoma autoritariniais metodais, imperatorius leido dekretus, valdė per ministrų kabinetą

Valstybinė santvarka

Formaliai Respublika, 1852 m. lapkričio 21 d. po plebiscito oficialiai atkurta atkurta imperija.

Įstatymų leidžiamoji valdžia

Vienų rūmų Įstatymų leidybos korpusas. Jis svarstydavo įstatymų projektus, kuriuos inicijuodavo prezidentas, o rengė Valstybės taryba. Kiekvienas įstatymų projektas prieš patvirtinamas prezidento patekdavo į atkurtą Senatą konstitucingumui tikrinti. Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: įstatymų leidybos korpusas renkamas visuotiniais rinkimaisprezidento tvirtinamų kandidatų.

Vykdomoji valdžia

Prezidentas, jam pavaldūs ministrai, jis turi aukščiausią vykdomąją valdžią, įstatymų leidybos iniciatyvos ir leidybos teisę. Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: konstitucija konkrečiai nurodo, kad „Prancūzijos valdymas 10 metų patikimas dabartiniam respublikos prezidentui Liudvikui Bonapartui“ (2 str.).

Senatas

Atkurtas Senatas, turėjęs prieš prezidentui skelbiant tikrinti įstatymų konstitucingumą (kaip ir 1799 m. Konstitucijoje).

Svarbiausios nuostatos

  1. Labai stiprus prezidentas, vėliau tapęs ir imperatoriumi.
  2. Silpnas Įstatymų leidybos korpusas.
  3. Atkurtas Senatas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: