1926 m. gruodžio 17 d. perversmas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Perversmas buvo labiausiai naudingas Antanui Smetonai ir jo partijai

1926 m. perversmasperversmas, įvykdytas Lietuvoje 1926 m. gruodžio 17 d., kurio metu nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas Kazys Grinius ir buvo įvestas autoritarinis režimas. Smetonos vaidmuo perversme yra ginčų objektas. Perversmas atvedė į valdžią tuo metu pačią konservatyviausią Lietuvos partiją – tautininkus. [1] Prieš 1926 m. tai buvo nereikšminga nacionalistinė partija: ji turėjo tik 2000 narių (1926 m.) ir rinkimuose buvo laimėjusi tik tris vietas Seime. [2] Lietuvos krikščionys demokratai, tuo metu didžiausia partija Seime, bendradarbiavo su kariuomene ir pateikė konstitucinį pateisinimą perversmui, tačiau negavo svarbių postų vyriausybėje ir pasitraukė 1927 m. kovą. Kai kariuomenė perdavė valdžią civiliams, ji tiesiogiai nebedalyvavo politiniame gyvenime. Smetona ir jo partija išliko valdžioje iki 1940 m., kai Lietuvą užėmė Tarybų Sąjunga.

Perversmininkai savo veiksmus teisino tuo, kad komunistai tomis pat dienomis rengė valstybės perversmą, tačiau tai buvo netiesa.

Turinys

Perversmo priežastys

Perversmo priežastys yra diskusijų objektas. [1] Situacija šalyje buvo sudėtinga. Istorikai nurodo precedentus: 1922 m. Benito Mussolini perversmas Italijoje ir Juzefo Pilsudskio vadovaujamas 1926 m. gegužės perversmas Lenkijoje. [3] Dėl demokratinio nesubrendimo nebuvo sudaromi kompromisai, o dažnos vyriausybių kaitos sukėlė politines krizes.

Organizavimas

1926 m. buvo sudarytas vyriausiasis karinis štabas: generolas Kazys Ladyga, majoras Povilas Plechavičius, pulkininkas Vladas Skorupskis. Perversmas buvo numatytas 1926 m. gruodžio 17 dieną, nes tuomet Lietuvos respublikos prezidentas K. Grinius švęs 60 metų jubiliejų ir susirinkusius pareigūnus bus lengva suimti. Kalbos apie organizuojamą perversmą Kaune sklido, bet vyriausybė to nesitikėjo ir į gandus nekreipė dėmesio.

Lithuanian coup 1926.png

Perversmo eiga

Komitetas perversmui pasirinko naktį iš gruodžio 16 d. į gruodžio 17 d. Su planu buvo supažindintas A. Smetona, kuris tam pritarė. Gruodžio 17 d. antrą valandą nakties antrasis pėstininkų pulkas iš daboklės buvo paleistas P. Plechavičius kuris tapo vyriausiuoju perversmo vadu, laikinuoju visos Lietuvos diktatoriumi. Perversmininkai 3 valandą 15 minučių apsupo seimą ir prezidentūrą. Seimui buvo liepta išsiskirstyti. Vyriausybė buvo užklupta bemieganti. K. Grinius buvo internuotas pačioje prezidentūroje. Gruodžio 18 d. K. Grinius oficialiai atsisakė Prezidento posto. Pirmomis dienomis po perversmo Kaune buvo suimta apie 350 komunistų. Gruodžio 19 d. prezidentu buvo "išrinktas" A. Smetona, nors už jį balsavo tik 38 (tautininkai ir krikščionys demokratai) iš 80 seimo narių. Gruodžio 24 įvyko parodomasis "teismas". Karolis Požėla, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys ir Rapolas Čarnas buvo pasmerkti mirti, F. Abramavičius nuteistas kalėti iki gyvos galvos, I. Šeluga - 8 metams kalėjimo. Gruodžio 27 d. nuteistieji buvo nužudyti - sušaudyti Kaune netoli VI forto.

Perversmo rezultatai

Į valdžią atėjo Antanas Smetona nors jis ir nebuvo sąmokslo organizatorius. Atsidėkodamas karininkijai ją pavertė privilegijuotu luomu. Trečiasis Seimas 1927 m. buvo paleistas, o 1922 m. konstitucija paskelbta negaliojančia.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Vardys, Vytas Stanley; Judith B. Sedaitis (1997). Lithuania: The Rebel Nation. WestviewPress, 34–36.
  2. (liet.) Kamuntavičius, Rūstis; Vaida Kamuntavičienė, Remigijus Civinskas, Kastytis Antanaitis (2001). Lietuvos istorija 11–12 klasėms. Vilnius: Vaga, 385.
  3. Eidintas, Alfonsas; Vytautas Žalys, Alfred Erich Senn (September 1999). Ed. Edvardas Tuskenis Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic, 1918–1940, Paperback, New York: St. Martin's Press, 53–58.



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: