1958 m. Rajoninė dainų šventė – jaunimo festivalis
1958 m. Rajoninė dainų šventė – jaunimo festivalis
Jaunimo sode skambėjo dainos, sukosi poros
Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet buvo numatytas pravesti rajoninis jaunimo festivalis – dainų šventė. Ji įvyko birželio 21-22 dienomis.
Birželio 20 d. nuo pat ryto pilnos saviveiklininkų automašinos, apipintos ąžuolų lapų vainikais bei gėlėmis, vyko į Linkuvą. Visų nuotaika buvo pakili, kiekvienas tikėjosi gražiai pasilinksminti. Vos tik atvykę saviveiklininkai tuoj nutarė dar kartą pakartoti jau mokamas dainas bei tautinius šokius. Žeimelio kultūros namų meno vadovas drg. Bruveris vos spėjo groti šokiams.
Atėjo pirmoji festivalio diena, kuri saviveiklininkams, nieko gero nežadėjo. Nuo ankstyvo ryto lijo lietus. Lauke pasirodymai neįmanomi. Tuomet meno saviveiklos kolektyvų apžiūra vyko salėje.
Negeresnis oras buvo ir sekmadienį. Tačiau, nežiūrint į tai, kad be pertraukos lijo lietus, į jaunimo sodą rinkosi miesto darbininkai, tarnautojai, kolūkiečiai, moksleiviai.
12 valandą, grojant dūdų orkestrui, į papuoštą jaunimo sodą žygiuoja dainininkų, šokėjų kolonos. Priekyje kolonų eina rajono kultūros skyriaus vedėjas drg. Maižius. Aukštai vėjuje plazda šilkinė jaunimo festivalio vėliava. Aidi TSRS ir LTSR himnų garsai. Linkuvos K.Poželos vardo vidurinės mokyklos saviveiklininkai pakelia festivalinę vėliavą. Trečiasis jaunimo festivalis atidarytas. Nieko nelaukdami, į estradą pasirodymui renkasi dainininkai. Pirmutinis pasirodo mišrus choras, diriguojamas mokytojo Antano Kraujelio. Toli pasklinda dainos „Yra tokia partija“ garsai. Ypatingai visiems paliko choro atlikta latvių liaudies daina „Kur tu teci, kur tu teci“ (dirigentas – Žeimelio vidurinės mokyklos mokytojas drg. Šmailys). Daina po dainos sklinda iš linksmai nusiteikusių dainininkų lūpų. Jie atlieka „Tai mes, jaunimas“, „Uždainuoki, pasaulio jaunime“, „Linelius raunu ne viena“ ir kitas dainas.
Mišrų chorą pakeičia moterų, kuris atlieka „Stok, jaunime, gint taikos“, „Pralėkė paukštelė“ ir eilę kitų dainų.
Estradoje vaikų choras. Diriguojant drg. Šmailiui, jis atlieka dainą „Echo“ ir kitas.
Vos tik nutilus rajoninės dainų šventės dainų garsams, nors ir drėgnoje jaunimo sodo vejoje išsirikiuoja jaunųjų šokėjo poros. Jų tarpe Linkuvos K. Poželos vidurinės mokyklos, „Nemuno“, „Žalgirio“–„Didžiojo Spalio“ jungtinis ir kitų kolūkių šokių kolektyvai. Šokių rateliai atlieka „Uolinderį“ ir lietuvių liaudies šokius „Šustą“ ir „Rugučius“, lietuvių liaudies žaidimą „Dobilėlį“. Vyrų šokių kolektyvas šoka lietuvių liaudies šokį „Džinganą“.
Dėl nenutrūkstančio lietaus tą dieną buvo daroma pertrauka iki 19 valandos, paskui prasidėjo festivaliniai pasirodymai. Pirmiausia pasirodo „Spartuolio kolūkio saviveiklininkai, kurie atlieka kolektyvinės kūrybos liaudies šokių popuri“.
Paskui išeina „Pirmyn į komunizmą“ žemės ūkio artelės dainininkai, kurie padainuoja lietuvių liaudies dainą „Jojau dieną, jojau naktį“žaidžią lietuvių liaudies žaidimą „Atidarykit vartelius“.
Festivalio programa eina į pabaigą tačiau jaunimo sode pilna žmonių. Žeimelio vidurinės mokyklos choristai padainuoja keletą dainų, kaip „Karnavalą“ (muzika Chaso), „Plaukia Nemunėlis“ (muzika Andriulio), meksikiečių liaudies dainą „Ant Sombrero krašto“ ir kt. „Nemuno“ kolūkio saviveiklininkai pašoka lietuvių liaudies šokius „Žiogelius“ ir „Staudelę“. Linkuvos K.Poželos vidurinės mokyklos šokėjai – lietuvių liaudies šokius „Lenciūgėlį“, „Pintuvių polką“, „Oželį“ ir kt. Mokinių šokiams būdingi lengvi, sutartiniai judesiai, puikios tautinių drabužių spalvos.
Ypatingai didelį žiūrovų susidomėjimą sukėlė „Vaškų“ kolūkio saviveiklininkų „Joninių“ inscenizacija. Pritaikytos dainos ir šokiai visą laiką vaizdavo mūsų liaudies papročius.
Žiūrovų ir dalyvių simpatijų susilaukė festivalio karnavalinė eisena. Jaunimas pasipuošęs karnavaliniais rūbais, eina gatvėmis. Praeina „Žalgirio“–„Didžiojo Spalio“ kolūkių karnavalininkai. Ant papuošto arklio joja Don Kichotas (Jurėnas), ištikimas tarnas Sanča Pansa (Juškienė). Įdomiai karnavalui pasipuošė Vaškų saviveiklininkai, organizavę „Palangos Juzės“ inscenizaciją. Važiuoja milžiniška klumpė, joje su didžiulėmis žirklėmis pats Palangos Juzė, o kiti saviveiklininkai, dalyvaudami eisenoje, dainuoja įvairias dainas Taip pat pro šalį praeina „Tautų draugystė“, „Kukurūzas“, „Taika“, „Eglė žalčių karalienė“ ir kiti karnavalo dalyviai.
Aikštėje ilgai degė laužas, o dūdų orkestro muzika kvietė jaunus ir senusį šokių aikštelę.
Geriausiai pasirodę meninės saviveiklos kolektyvai atskiri atlikėjai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis. Jų tarpe K.Poželos, Žeimelio, Vaškų vidurinių mokyklų, o taip pat Žeimelio, Ruponių kultūros namų bei K.Poželos vardo, „Nemuno“, „Pergalės“ ir kitų kolūkių saviveiklininkai. Vertingas dovanas gavo Angelė ir Regina Garšvaitės, L.Juškienė, Mateliūnaitė ir kiti saviveiklininkai.
Benediktas Šumnauskas, „Socialistinis kalias“ 1958 m. birželio 28 d.
Dainų šventė Linkuvoje 1958 m.
