2008–2009 m. pasaulio ekonominė krizė

Įtariama, kad šiame straipsnyje esama mokslinio naujumo, kuris pageidaujamas moksliniame darbe, bet ne Vikipedijoje. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Recesija ir jos paveiktos valstybės. Raudona=valstybė recesijoje Rožinė=Paveikta valstybė.

2008 - 2009 m. pasaulio ekonominė krizė - ekonominė krizė, kuri prasidėjo 2008 m. ir pasireiškia BVP mažėjimu. Krizę sukėlė keletas priežasčių: ilgalaikių pokyčių naftos rinkos kainodaroje bei su ja susijusiose sferose - benzino, maisto produktų kainodaroje, nekilnojamo turto rinkoje bei vertybinių popierių rinkoje ir bankininkystės sektoriuje kilusių nesklandumų.

Pirmieji krizės simptomai pasireiškė JAV 2006 m. pradėjus kristi nekilnojamo turto kainoms ir žymiai išaugus žemarūšių (angl. subprime) būsto paskolų neišmokėjimui . Taip nutiko todėl, kad per daugelį metų išaugusi naftos paklausa gerokai atitrūko nuo pasiūlos ir dėlto jai brangstant iki 147 USD/b 2008 liepos mėn. JAV vidurinio sluoksnio apačios tapo menkai mokiomis ir pradėjo masiškai atsisakyti kreditan imtų būstų , , nes dėl palūkanų normos didinimo siekiant stabdyti infliaciją , padidėjo prie jos pririštas išmokų dydis. Ekonomikos krizę pagilino 2008–2009 m. pasaulio finansinė krizė, kuri įsisiūbavo 2008 m. rugsėjo-spalio mėn..

Ikikrizinės ekonominės sąlygos ir aplinkybės

Žaliavų ir maisto bei nekilnojamo turto rinkos krizė

Naftos JAV kaina nuo 1999 iki 2008 USD. Šaltinis: eia.doe.gov

Nuo 2001 m. augant Kinijos ir Ramiojo vandenyno valstybių ekonomikai kilo naftos poreikis , o tuo tarpu, po JAV karo su Iraku, pasaulinė naftos gavyba dėl OPEC kainų politikos, nežiūrint pastovios naftos gavybos augimo Rusijoje augo per lėtai ir nepajėgė tenkinti paklausos. Dėl to kilo naftos kainos , paskui save pabranginę benziną ir maistą, o tai, galiausiai buvo apibūdinta, kaip 2000 metų naftos krizė bei 2008-2009 m. pasaulio maisto kainų krizė., . Pusėje pasaulio saugant vartotojus benzinas buvo subsidijuojamas. Į JAV rinką kliūstelėjo piliečių santaupos ir infliacijos stabdymui bazinė palūkanų norma nuo 1,25 proc. buvo pakelta iki 5,25 2006 m. . Ši norma nustato gražinamų įmokų už būstą dydį ir greitai tapo nepakeliama daugeliui vidurinio sluoksnio JAV gyventojų. Prasidėjo permainos būsto rinkoje, galiausiai sugriovę ją.

Finansų sistemos nesklandumai ir krizė

Ikikriziniu laikotarpiu vyko ir svarbios permainos pasaulio finansų ir kredito sistemoje. Ikikrizinės pasaulio ekonomikos sąlygos ir raida XX a. bei XXI a. pradžioje apsprendė ir daugelį 2008-2009 m. krizės bruožų. Ekspertai aptardami pasaulio finansų krizės, pagilinusios ekonomikos krizę, priežastis plačiai komentuoja ne tik neadekvatų pinigų kiekį rinkoje, gilinusį infliaciją, bet ir nesklandumus kredito derivatyvų rinkoje - jų apyvartą sustabdė ir atsiskaitymo negrynais - "kliringo" nebuvimas.

Pasaulinės krizės apimtis, tėkmė ir istorija

Pasaulinės krizės pradžia

Šios pasaulinės krizės pradžia laikytinas momentas, kai daugelio pasaulio valstybių ekonomikos pasuko recesijos kryptimi. Tai išryškėjo 2008 m. pabaigoje. Finansų sistemos griūtis bei panika kilo 2008 m. rugsėjo mėn.

JAV

JAV fondų rinka apima apie 40 proc. pasaulio fondų rinkos vertės, todėl procesai vykstatys šių fondų biržose turi įtakos be išimties visam pasauliui. Fondų vertės nuosmukis per metus yra vertinamas 8,3 trilijono USD. Vienas seniausių pasaulio biržų indeksų Dow Jones smuko per savaitę 17 % ir nusileido žemiau 1000 punktų.

Besirituliojant krizei fondų rinkoje rugsėjo 13–14 d., Lehman Brothers - finasinių paslaugų firma užsiėmusi investicine bankinikyste paskelbė bankrotą, nes nerado pirkėjo. Bank of America sutiko nusipirkti kitą finansinių paslaugų firmą Merrill Lynch, o draudimo kompaniją AIG ėmė gelbėti vyriausybė, nelaukdama naujų bankrotų. Bedarbystė pasiekė 6,1 proc. Krizė gresia palikti be pastogės daugelį JAV piliečių ėmusių paskolas būstui, pažeidė ipotekos sistemą, todėl ši problema yra tapusi pagrindine aršia priešrinkiminių diskusijų tarp pretendentų į prezidentus tarp Barako Obamos ir MacKeino dalimi bei JAV vyriausybės sanacinių priemonių taikiniu. Vien per 2008 m. rugsėjo mėn. dėl nemokumo gyvenamuosius namus prarado apie 80 tūkst. JAV šeimų, nors ši krizė pradėjo reikštis dar 2007 m., kai dėl aukštų naftos produktų ir išaugusių maisto kainų itin sumenkėjo realios vidutinės amerikiečių klasės - jos žemesniosios dalies realios pajamos.

Krizės reiškiniai palietė ir JAV automobilių pramonės gigantus, kurių dalis paskelbė apie ketinimus apsijungti.

Europos Sąjunga

Krizė Europos Sąjungoje palietė daugelio šalių biržas, kuriose indeksai krito menkiau nei JAV, tačiau pakankamai ženkliai. Indeksų kritimas krizinėmis dienomis siekia iki 10 proc. Krizė Didžiojoje Britanijoje siejama su naftos kainų išaugimu ir būsto rinkos problemomis. Islandijoje, kurios bankuose daug indėlių buvo iš Didžiosios Britanijos, bankų žlugimas privedė prie nacionalinės valiutos nuvertinimo 70 % idant būtų galima gauti užsienio valiutinių priemonių kovoti su krize. 2008 m. rugsėjo 28d. Olandijos- Belgijos bankas Fortis buvo dalinai nacionalizuotas, kai gavo iš Benelux valstybių €11,2 milijardų paramą.

Lietuva

Kadangi Lietuvoje dar nėra prekiaujama išvestinėmis kredito priemonėmis angl. credit derivative, krizė tiesiogiai nepalietė nacionalinio ūkio. Tačiau dėl to, kad Lietuvos ekonomikai stiprią įtaką daro kitos valstybės, krizė paveikė Vilniaus vertybinių popierių biržą. Kursų kritimas siekė iki 9 % per dieną (pvz., 2008 m. spalio 6 d.). Krizės gylis yra apibūdinimas dešimtimis procentų. Lietuvai 2009 m. prognozuojamas ekonomikos augimo sumažėjimas, neatmetama, kad kitais metais augimo gali ne tik nebūti, bet net prasidėti recesija.

Latvija

Latvija labiausiai iš Baltijos šalių patyrė pasaulio ekonominės krizės pasekmes, jos 2008 IV ketvirčio BVP sumažėjo 10,5 %. BVP sumenko tokiose srityse: pramonė - 11,3 %, mažmeninė prekyba - 15,6 %, viešbučių ir restoranų paslaugos - 24,8 %.

Rusija

Rusija pergyvenusi savo 1998 m. ekonomikos krizę po dešimtmečio, vėlgi, patyrė ženklų nuosmukį. Jų vertybinių popierių vertė per penkis mėnesius smuko dėl pingančios naftos ir rublio silpnėjimo, bene, labiausiai pasaulyje - net 60-70 proc. Tai lėmė tarptautinio kapitalo intensyvus traukimasis, o taip pat karo su Gruzija pasekmės - pirmą karo dieną iš Rusijos buvo išimta valiutos net 6 mlrd. USD. Rusijos ekonomika stipriai priklauso nuo naftos ir dujų gavybos, ir jų kainos kritimai vertinami kaip itin grėsmingais šalies ekonomikai, kadangi biudžetas ten buvo sudarytas pagal naftos kainą 70-75 USD už barelį. Rusijoje dėl staigių šuolių kursuose buvo uždarinėjmos biržos. "Juodąjį pirmadienį" - 2008 spalio 6 d. Rusijos biržose indeksai krito net 19 proc. Rusijos bankų sistema nėra nei patikima, nei stabili - pasak Rusijos dūmos nario ekonomisto Pavel Medvedev vien 2007 m. ten užsidarė apie 70 bankų. 2008 m. investicinis banką "KIT finans" įsigijo finansų firma "Lyder", kurios jis po to buvo parduotas už 1000 rublių bankui "Rusijos geležinkeliai". 2008 m. rugsėjo 16 d. turintį problemų "Renesans kapital" banką už 500 milijonų įsigijo verslininkas Prochorov. "Sviazbank" už 5000 rub. parduotas "Vnešekonombank". Mokumo krizę 2008 m. spalio mėn. patyrė ir vidutinio dydžio bankas "Globex". Per savaitę po G7 ir Europos 15 valstybių vadovų pasitarimų įvykusių 2008 m. spalio 10-12 dienomis Rusijos vertybinių popierių rinka smuko dar 21 proc.

Azija ir Australija

Dėl krizės Japonijoje trumpam buvo uždarinėjama birža, o Indonezijoje net keletui dienų. Kilus panikai Honkonge susidarė eilės prie bankų. Smuko netgi Indijos, gavusios naudos dėl naftos kainų kritimo ekonomika. Krizė palietė Australijos bei naujos Zelandijos bankų sistemą. 2008 m. „juodąjį penktadinį“ Bagdado akcijų indeksas kilo (Rugsėjį/Spalį apie 40 %), Irako sostinės birža, neturėjusi elektroninės prekybos sistemos, liko nepaveikta išorinių ekonomikos siūbavimų. Tuo tarpu Tel Avivo birža buvo uždaryta nacionalinės šventės Yom Kippur atostogų proga . Pasak „Financial times“ 2009 m. Kinijai prognozuotas tik 8-9 proc. ekonomikos prieaugis, ankstesniais metais buvęs dviženkliu. Sumažėjus žaislų paklausai JAV Kinijoje darbo neteko apie 6 tūkst. jų gamintojų. Kinijos krizė turi savitų bruožų.

Dėl smukusio eksporto 2008 m. ketvirtį Japonijos ekonomika, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu sumažėjo 12,7 %, tai yra daugiausiai nuo pat 1974 m. buvusios naftos krizės.

Centrinė ir Pietų Amerika

Krizė stipriai nuvertino Brazilijos fondų rinką - apie 35 proc., o taip pat nusmukdė Meksikos rinką.

Afrika

Krizė yra itin grėsminga Afrikai, nes gali nukentėti maisto tiekimo programos. Kai kuriose valstybėse įsisiūbavo infliacija. Libija diplomatinio konflikto pretekstu 2008 m. spalio 9 d. paskelbė, kad išima iš Šveicarijos bankų savo naftos dolerius ir netieks jai naftos. Jos saugumą stiprina į Libijos sostinę užsukęs, į Venesuelą plaukiantis stambiausias Rusijos karo laivas Piotr velykij.

Krizės pasekmės

Bedarbystė

Bedarbystė 2009 m. pradžioje.

Kilęs gamybos lėtėjimas į gatves išmetė šimtus tūkstančių darbininkų, netekusių darbo. 2009 m. pradžioje bedarbystė JAV pasiekė 3 mln.

Infliacija

Inflacijos dydis pasaulyje 2007.

Kylant naftos, benzino, kitų žaliavų bei maisto kainoms pasaulio rinkose padaugėjo pinigų, kuriuos vartotojai naudojo iš savo santaupų. Dėl šios priežasties daugelyje pasaulio valstybių augo infliacija.

Finansų sistemos griūtis

Per pasaulį nusirito akcijų kursų kritimo banga bei prasidėjo 2008–2009 m. pasaulio finansinė krizė, kuri, iš dalies, vystėsi nepriklausomai, nuo žaliavų, maisto, būsto krizių.

Valiutų devalvacija

Savo valiutas prasidėjus krizei pagal specifinius ekonomikos gaivinimo planus, siekiant užtikrinti pakankamą pinigų kiekį rinkose ir mažint bedarbystę nuvertino Jungtinė Karalystė, Rusija. Kitos ES valstybės ekonomikų gaivinimui pasirinko griežtos kontrolės ir taupymo planus.

Socialinių protestų, nusikalstamumo, savižudybių didėjimas

2008 m. pavasarį dėl nepakeliamų benzino kainų kilo Prancūzijos ir Olandijos vairuotojų streikai bei manifestacijos. 2009 m. sausio 16 d. kilo lokalios riaušės prie Lietuvos seimo. Pablogėjus finansinei piliečių situacijai pastebėtas nusikalstamumo (plėšimų gatvėse, vagysčių…) didėjimas, prognozuojamas ir savižudysčių augimas.

Krizės priežastys ir mechanizmai

Analitikai nurodo skirtingas krizės priežastys - nuo objektyvių iki pačių subjektyviausių. Pasaulio žiniasklaidoje vyrauja pasaulio ekonomikos krizės aiškinimas kaip finansinės krizės pasekmė, tačiau apdovanotas Nobelio prizu ekonomikos srityje prof. Joseph Stiglitz pabrėžia permainų naftos rinkoje fatališkumą ir įtakas kitoms ekonomikos sferoms . Rusijos fondų ekspertas Igor Nikolajev įvertinęs gamybos apimties santykį su prekybos pelnu pasaulyje pabrėžė jų nenormalų išėjimą už ribų ir pareiškė, kad krizė JAV hipotekos sferoje yra tik simptomiška pasekmė ir krizės katalizatorius, o ne jos priežastis. Apibūdinant krizę prisiminti ir nuolatiniai cikliniai pasaulio ekonomikos svyravimai, kuriuos pirmą kartą aprašė tragiško likimo Rusijos ekonomistas Nikolajus Kondratjevas. Makroekonomikos specialistai šiuos svyravimus vadina "Kondratjevo bangomis". Žinomas filantropas magnatas Džordžas Sorosas savo knygoje krizę apibūdino finansinais burbulais, kurie laikas nuo laiko sprogsta. Šia terminologija naudojasi ir Rusijos prezidentas Dimitrijus Medvedevas - kalboje ekonomikos ir politikos forume Eivione Prancūzijoje 2008 m. spalio 8 d. Tokia ekonomine "ideologija" yra aiškinamas ir rinkos spekuliantų žlugdantis vaidmuo ar JAV kaip blogio šaltinio rolė. Makroekonominėse studijose yra pabrėžiamas ir krizės, kaip daugelio svyruojančių rodiklių ekonomikose nesuderinamumas - išvestinių kredito priemonių (angl. credit derivative) rinkos vertė siekia apie 8 pasaulio BVP, todėl sezoniniai bei metiniai, dešimtmetiniai svyravimai joje priverčia stipriai svyruoti ir likusią ekonomiką, o visi negatyvūs padariniai joje - perprodukcija, neefektyvūs perpirkimai, neišvengiamai persimeta į visas kitas sferas, išmušdami jas iš įprastinių svyravimų ekonomikų stabilumo ribose. G7 finansistai susirinkę Vašingtone2008 spalio 10 d. atkreipė dėmesį į Kinijos ekonomikos įtaką likusiam pasauliui.

Krizė plėtojasi dėl neatitikimų bei prieštaravimų finasinėje bei gamybos ir prekybos, o taip pat ir vartojimo sferose, kurių ryšiai itin išsiplėtojo atsiradus naujoms komunikacijoms - internetui. Konstatuota, kad krizės kilimui vertybinių popierių rinkoje didžiulę įtaką padarė savalaikio kliringo nesukūrimas derivatyvų rinkoje.

Nuvertėjant akcijoms, o tai sąlygojama ir pasitikėjimo bei prognozių, nukenčia akcijų savininkai, kurių daliai tenka vėliau atsiskaityti su bankais - grąžinti skolas. Kilus bankrotams kenčia bankai, o žlugus kai kuriems jų dėl nemokumo, nutrūksta atsiskaitymai su kitais ekonominiais subjektais. Paprastai, pirmiausia kenčia būsto rinka ir statybos bendrovės, nuvertėja žemė. Dėl to kenčia pastarųjų gamybinė veikla, jiems sudėtinga išmokėti užmokestį darbuotojams. Blogiausi scenarijai numato ir socialinius sprogimus, todėl valstybės nacionaliniais rezervais remia savo bankus, tačiau tai didina infliaciją.

Krizės priežastys skirstytinos į objektyvias ir subjektyvias. Pirmos yra apibūdinamos kaip išaugusių gamybos pajėgumų neatitikimas perkamajai, vartojamajai galiai ir poreikiams, o taip pat pernelyg silpna vertybinių popierių bei derivatyvų rinkos teisinė reguliacija bei kontrolė ir visos pasaulio ekonomikos sąsajų išaugimas naujų informacinių technologijų laikais. Tokia milžiniška daugybe tamprių ryšių susieta sistema sunkiai gali veikti be didesnių nuostolių remdamasi ir funkcionuodama vien savireguliacijos principu. Prie subjektyvių krizės veiksnių priskirtinos ne tik ekonomikos ir finasų reguliavimo bei valdymo klaidos, bet ir psichologinės priežastys - išplitęs nepasitikėjimas artimiausia ekonomine ateitimi. Pastaruoju metu žiniasklaidoje paplitę prognozės apie ekonomikos recesiją stipriai mažina investuotojų kiekį, o tai atliepia akcijų paklausai, nuo kurios labiausiai ir priklauso jų kursas.

Realus krizės scenarijus analitikų apibūdinamas kaip nuolatos nuo 2002 m. augusių naftos produktų bei maisto produktų kainų kilimo pasekmė, pavertusi nemokiais daugelį už bankų kreditą būstus bandžiusius įsigyti JAV piliečius, juoba JAV biudžetą apsunkino ir karas Irake . Naftos kainų augimas buvo įsiūbuotas padidėjusia jos paklausa besivystančiose Azijos šalyse. Ekonominių problemų patiriama ir dėl pigių, tačiau ne visada kokybiškų prekių antplūdžio iš Kinijos. Besiplėtojanti krizė iš JAV, iš dalies ir dėl kylančios panikos, išsiplėtojo į visą pasaulį, kur ji reiškiasi ir kaip pasitikėjimo trūkumas.

Pagrindine krizės subjektyvia priežastimi laikytinas nesugebėjimas pasaulio rinkos ekonomiką, globalizacijos laikais įgijusią daugybę naujų gamybinių-prekybinių ryšių, paversti tvaraus augimo stabilia ekonomikos sistema, o tai rodo neoliberalimo ideologijos krizę ir akivaizdų jos modelių nepakankamumą aštrių gamybinių prekinių santykių problemoms spręsti bei ekonomikos mokslo atsilikimą nuo praktikos poreikių.

Antikrizinės priemonės ir prognozės

Antikrizinės priemonės yra skirstytinos į nukreiptas valstybės ekonomikai reguliuoti bei galimos panikos izoliavimui. Pirmosios apima bankų patikimumo didinimą, ipotekos nuostolių bei jos draudimo nuostolių kompensavimą panaudojant valstybės rezervines priemones. JAV buvo sudarytas 700 mlrd. USD Paulseno planas, kurį po aštrių svarstymų aprobavo kongresas. Finasines priemones bankų patikimumo didinimui panaudojo daugelis ES šalių, bei Rusija, tačiau bent kol kas, šios priemonės krizinių tendencijų beveik nepakeitė. Teigiama, kad Paulseno planas duos efektą tik įsibėgėjęs - vėliau. Dėl to, septyni didžiausi pasaulio bankai 2008 m, spalio 8-9 d. gaivindami ir aktyvindami ekonomiką sumažino puse procento palūkanų normą. Krintant biržų indeksamas toliau Vašingtone 2008 m. spalio 10 d. įvyko G7 šalių finasų minstrų pasitarimas su tarptautiniu valiutos fondu. Nutarta derinti bendrus veiksmus ir kviesti G20 šalių pasitarimą. Krizę padėti įveikti gali ir valstybinės priemonės, nukreiptos į paramą nukentėjusioms akcinėms bendrovėms - pvz., mokesčių metams sumažinimu. Barteriniai mainai gali padėti įveikti psichologines nepasitikėjimo užkardas kylančias dėl valiutų kursų svyravimų. Globaliu mastu daug kas priklauso nuo derivatyvų rinkos, taip vadinamų keitimosi sandorių ("swap"-ų) efektyvumo bei apimties. Italijos premjeras Berluskoni siūlo skubiai tvarkyti įstatyminę fondodaros ir fondokaitos bazę. Didindamos bankų patikimumą bei žabodamos panikieriškus reiškinius daugelis valstybių didina draudžiamų piliečių indėlių viršutinę ribą. Prancūzijos prezidentas N. Sarcosy 2008 m. spalio mėn. viduryje ES pasitarimo Briuselyje metu, pasiūlė kitą mėnesį sušaukti platų daugelio valstybių vadovų pasitarimą ekonominės krizės klausimais. ES vadovų su JAV prezidentu pasitarimo metu nutarta 2008 m. lapkričio mėnesį Jungtinių Tautų būstinėje sukviesti daugiausiai gaminančių pasaulio valstybių pasitarimą ekonomikos klausimais - G7, o taip pat ir Rusiją, Indiją. 2009 m. sausio 7-8 d. Paryžiuje įvyko politikų bei intelektualų simpoziumas skirtas krizei. Po to, įvykusiame Berlyno pasitarime Angela Merkel iniaciatyva nutarta parengti tarptautinę konvenciją, skirtą pasaulio eknomikos reguliacijai, atsisakant pelno - pagrindinio kriterijaus, kurios svarstymas numatytas Londone 2009 m. balandžio 2 d. Bandoma veikti OPEC kainų politiką .

Ateities pasaulio scenarijus analitikai vertina nuo optimistinių iki pesimistinių. Optimistai kalba apie problemų ir prieštaravimų evoliucinį sprendimą ir liberalios politinės stabilios ateities galimumą, o pesimistai ir kritikai - apie visagale laikyto laissez fair kapitalizmo bejėgiškumą garantuojant finansinį stabilumą, bei sveiką sociokultūrinę aplinką.

Nuorodos

• "The Endangered US Dollar by Richard Heinberg", 2004
• Naftos kainos ir krizė - rinktinė(angl.)
• www.delfi.lt „D. Kreivys. Pinigų nėra ir nebus“ 2008-10-06
• apie 2008 m. krizę (angl.)
• 2008 m. depresija pagal Fred E. Foldwary (anglų k).
• apie akcijų kurso kritimą (rus.)
• apie antikrizines priemones (rus.)
• apie krizę Rusijos dūmos deputatas ekonomistas Pavel Medvedev (rus.)
• opozicinė žurnalistė J. Latynina apie krizę (rus.)
• ekspertai apie krizę (rus.)

Taip pat skaitykite

• Juodasis trečiadienis
• Pasaulio Bankas
• Tarptautinis valiutos fondas

Šaltiniai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.