483 m. pr. m. e.
Metai (pr. m. e.): | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: VI amžius pr. m. e. - V amžius pr. m. e. - IV amžius pr. m. e. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1 tūkstantmetis pr. m. e. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
483 m. pr. m. e. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Pasaulyje
Įvykiai
- Romos respublikos pirmuoju konsulu išrinktas Marcus Fabius Vibulanus (pirmą kartą), o antruoju konsulu - Lucius Valerius Potitus (pirmą kartą).[7]
Mirtys
Nedatuota
- Heraklitas, senovės graikų filosofas, Parmenido amžininkas. Tėvas – Blosonas, pagal kitą versiją – Herakontas. Anot Svido, Herakleitas gyveno Darijaus valdymo laikotarpiu, apytiksliai 521-487 m. pr. m. e. Šlovės viršūnę Heraklitas pasiekė maždaug per 69 olimpiadą (504-501 m. pr. m. e.). Heraklitas buvo vienos aristokratiškiausių jonėnų giminių – Androklidų palikuonis. Ši giminė yra kildinama iš Atėnų karaliaus Kodro (g. 544 m. pr. m. e.).
- Sidharta Gautama, budizmo religijos pradininkas, dažnai tapatinamas su buda. Po sudievinimo, kad skirtųsi tarp kitų budų, imtas vadinti Šakjamuniu (t.y. "išminčiumi iš Šakjų giminės") (g. 563 m. pr. m. e.).
Šaltiniai
- ↑ (angl.) Brown, Delmer and Ichiro Ishida, eds. (1979). Jien, c.1220, Gukanshō; "The Future and the Past: a translation and study of the 'Gukanshō,' an interpretive history of Japan written in 1219" translated from the Japanese and edited by Delmer M. Brown & Ichirō Ishida. Berkeley: University of California Press. ISBN 0-520-03460-0
- ↑ (angl.) Titsingh, Isaac. (1834). Siyun-sai Rin-siyo/Hayashi Gahō, 1652. Nipon o daï itsi ran; ou, Annales des empereurs du Japon. Paris: Oriental Translation Society of Great Britain and Ireland
- ↑ (angl.) Varley, H. Paul , ed. (1980). Kitabatake Chikafusa, 1359, Jinnō Shōtōki ("A Chronicle of Gods and Sovereigns: Jinnō Shōtōki of Kitabatake Chikafusa" translated by H. Paul Varley). New York: Columbia University Press. ISBN 0-231-04940-4
- ↑ (angl.) Chinese Text Project, Rulers of Zhōu (周)
- ↑ (angl.) Chinese History - Zhou Dynasty 周 (11th. cent.-221 BC) kings and rulers
- ↑ (angl.) Dong Zhou Dynasty 东周 (東周 770-221 B.C.)
- ↑ 7,0 7,1 7,2 (angl.) United Nations of Roma Victrix History. Romos respublikos konsulai.
|