ATR-Maskvos karas (1632–1634)
| ATR-Maskvos karas (1632-1634) | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR-Maskvos karai | |||||||||
 Michailo Šeino kapituliacija Smolenske 1634 m. | |||||||||
| |||||||||
| Kariaujančios pusės | |||||||||
Abiejų Tautų Respublika Krymo chanatas
|
 Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
| ||||||||
| Vadovai | |||||||||
| Vladislovas IV Kristupas Radvila Jaunasis Aleksandras Korvinas Gosievskis Samoilas Sokolinskis |
Michailas Šeinas Simonas Prozorovskis | ||||||||
| Karinė jėga | |||||||||
| apie 28 tūkst.: apie 3 000 garnizone[1] apie 11 tūkst. Gonsevskio ir Radvilos[2] apie 15 tūkst. karaliaus Vladislovo IV[3] |
23 961[4] | ||||||||
ATR-Maskvos karas (1632–1634) (dažnai vadinamas Smolensko karu) buvo trečiasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Priešistorė
1618 metais sudarytos Deulino paliaubos galiojo 14,5 metų, šiam terminus einant į pabaigą MDK bajorai 1632 m. birželio 20 d. susirenkę ir dar nepasibaigus taikos terminui paskelbė karą. Tokį sprendimą paskatino Zigmanto Vazos mirtis ir bekaralmetis Abiejų Tautų Respublikoje. Vykstantis Trisdešimtmetis karas Europoje leido Maskvai prisijungti anti-Habsburgiškoje (ir anti-katalikiškoje) koalicijoje, palaikant Švediją.
Karo eiga
1632 m. spalio 10 d. Michailas Šeinas (rus. Михаил Шеин) patraukė Viazmos link, per pora mėnesių MDK pajėgos užėmė Nevelį, Roslavlį, Starodubą, Počepą, Sebežą, Trubčevską, Suražą.
Gruodžio 5 d. Michailo Šeino pajėgos susirinko prie Smolensko ir pabandė pradėti apgultį. Netoliese ATR pusėje stovėjo apie 6 tūkst. karių, vadovaujami Smolensko vaivados LDK kariuomenės lauko raštininko Aleksandro Korvino Gosievskio. Kovo mėnesį Maskvos pajėgos sulaukė apgulties artilerijos. Gegužės-birželio mėnesiais maskviečiai bandė pralaužti sieną ir užimti miestą šturmu, tačiau buvo atmušti.
Rugpjūčio mėnesį Gonsevskiui į pagalvą atvyko Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunesnysis, bendros pajėgos sudarė apie 11 tūkst. karių.
1633 m. birželio viduryje krymo totoriai, vadovaujami Mubareko Girėjaus įsiveržė į MDK. Tai buvo naujojo karaliaus pasiuntinybės į Krymo chanatą rezultatas. Sėkmingas totorių vasaros reidas sudavė didžiulį moralinį smūgį MDK armijai. 1634 m. vasario 14 d. Michailas Šeinas kapituliavo.
Taikos sutartis
1634 m. birželio mėnesį buvo sudaryta Polianovkos taikos sutartis. Iš esmės buvo paliktos ankstesnės Deulino paliaubų sąlygos, tik MDK perėjo Serpeiskas, o naujasis Lenkijos karalius Vladislovas IV atsisakė į pretenzijų į Maskvos sostą. Tačiau sutartis esminės valstybių priešpriešos nepanaikino, konfliktas atsinaujino po nepilnų poros dešimtmečių, kai 1654 m. prasidėjo ketvirtasis ATR-Maskvos karas.
Šaltiniai
- ↑ Меньшиков Д. Н. Затишье перед бурей. С. 107, 117
- ↑ Меньшиков Д. Н. Затишье перед бурей. С. 112
- ↑ Прокофьев В. А., Новосельский А. А. Международное положение Русского государства в 20-30-х годах и Смоленская война 1632—1634 гг.//Очерки истории СССР. Период феодализма. XVII век. М.,1955. С.474
- ↑ «Перечневая роспись ратных людей под Смоленском 141-го года» Меньшиков Д. Н. Затишье перед бурей. Боевые действия под Смоленском в июле-августе 1633 года // Война и оружие: Новые исследования и материалы. Научно-практическая конференция 12-14 мая 2010 г. СПб., 2010. Ч. II. С. 107
| ||||||