Ada Petruškevičiūtė-Spudienė-Nikontienė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Adelė Spudienė-Nikontienė

    (Petruškevičiūtė)

    Adelė Petruškevičiūtė-Spudienė-Nikontienė.jpg

    Gimė 1931 m. kovo 12 d.
    Joniškėlio miestelyje Pasvalio r. Biržų aps.
    Mirė 2022 m. vasario 19 d. (90 m.)
    Pakruojis

    Sutuoktinis(-ė) Vaidotas Spudas,
    Vladas Nikontas
    Vaikai

    Linardas (g. 1958 m.) ir Giedrius (1959-2024)


    Veikla
    Linkuvos gimnazijos ir Pakruojo vidurinės mokyklos geografijos, biologijos, visuomenės mokslo mokytoja, direktoriaus pavaduotoja

    Alma mater 1955 m. Šiaulių Mokytojų institutą, 1969 m.Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą

    Adelė Petruškevičiūtė – Spudienė – Nikontienė (1931 m. kovo 12 d. Joniškėlio miestelyje Pasvalio r. Biržų aps. - 2022 m. vasario 19 d. Pakruojis) — Linkuvos vidurinės mokyklos ir Pakruojo vidurinės mokyklos geografijos, biologijos, visuomenės mokslo mokytoja.

    Gyvenimo kelias

    Gimė 1931 m. kovo 12 d. Joniškėlio miestelyje Pasvalio raj. Biržų apskr. Tėvai darbininkai.

    Tėtis dirbo Joniškėlio plytinėje.

    Mama – buitinio kombinato darbuotoja.

    Šeimoje augo dar du broliai: Jonas ir Albertas.

    Vaikai Linardas (g. 1958 m.) ir Giedrius (1959-2024).

    Sulaukusi septynerių metų pradėjo lankyti Joniškėlio pradinę mokyklą, pastatytą dvarininko Igno Karpio lėšomis. Čia mokėsi penkerius metus, o šeštas skyrius jau buvo perkeltas į I.Karpio „palocius“, kur buvo įkurta progimnazija. Visus likusius metus teko vaikščioti per kitas klases, nes „palociuje“ buvo pereinami kambariai. Visi bijodavo pavėluoti, nes buvo nepatogu trukdyti kito mokytojo pamoką.

    1951 m. baigusi Joniškėlio vidurinę mokyklą išvežė dokumentus į Šiaulių Mokytojų institutą. Išlaikiusi stojamuosius įstojo į institutą ir mokėsi dabartinės J.Janonio gimnazijos patalpose.

    1955 m. baigė institutą ir pradėjo dirbti Pakruojo raj. Diržių septynmetėje mokykloje, kur dėstė biologiją, geografiją, kūno kultūrą ir anglų k. Tuo metu mokyklos direktorė buvo Elena Aleknavičienė.

    Netrukus perėjo į Linkuvos vidurinę mokyklą, kurioje dirbo iki 1972 metų. Čia dėstė geografiją, biologiją, visuomenės mokslą. Tose pat patalpose buvo Darbininkų jaunimo vidurinė mokykla (vakarinė) ir Adelė buvo tos mokyklos direktorė 1956-1970 m. Vakarais pamokos prasidėdavo 19 val., mokėsi apie 100 mokinių, o aštuntoje klasėje tuo metu buvo net 40 mokinių. Turėjo pamokų ir dieninėje mokykloje.

    Linkuvoje prabėgo gražiausi jaunystės metai. Vaidotas Spudas dirbo toje pat mokykloje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Adelė sukūrė šeimą su Vaidotu, augino vaikus: Linardą (g. 1958 m.) ir Giedrių (g. 1959 m.). Dėl sunkios ir klastingos ligos po trejų bendro gyvenimo metų, 1961 m., mirė vyras. Adelė Spudienė rūpinosi vaikais, paminklo statymu, tvarkė vyro kūrybinį palikimą: skaitė rankraščius ir juos perspausdino, ruošė spaudai.

    19661969 metais mokėsi Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute ir įgijo geografijos mokytojos kvalifikaciją.

    1970-1972 m. dirbo Linkuvos vid. mokyklos direktoriaus pavaduotoja, užklasinio darbo organizatore.

    Laikas gydo bet kokias žaizdas, todėl po dešimties metų sutikusi taip pat našlį Vladą Nikontą, susituokė ir pragyveno keturiasdešimt trejus metus. Sukūrusi šeimą su Vladu Nikontu kartu palaikė draugiškus santykius su Vlado sūnumis Alvydu (g. 1950 m.) ir Vitalijumi (g.1955 m.) bei jų šeimomis. Vladas Nikontas buvo Pakruojo raj. laikraščio „Auksinė varpa“ ilgametis redaktorius 1951-1968 m.

    https://lt.wikipedia.org/wiki/Auksin%C4%97_varpa_(Pakruojis)

    Vladas buvo Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, Pakruojo raj. kino direkcijos vadovas. Ilgametis kolekcininkas-filatelistas. Mirė 2014 m. palaidotas Pakruojyje.

    Po dvidešimties metų darbo Linkuvos vidurinėje mokykloje Adelė Nikontienė 1972-1979 m. dirbo Pakruojo vidurinėje mokykloje („Atžalyno“ gimnazija) direktoriaus pavaduotoja užklasiniam darbui. 1979-1991 m. toje pat mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o 1991-2008 m. geografijos mokytoja.

    Palaidota Linkuvos kapinėse

    Nuotraukos

    Prisiminimai

    Cquote2.png

    Linkuvoje pradėjau dirbti jauna, direktorius tada buvo Valentinas Vasilevičius. Dirbau su entuziazmu, nes sutikau Linkuvoje mokytojus, gerus savo dalyko žinovus, eruditus, visuomenininkus, gyvenančius mokyklos gyvenimu, tai: lituanistės Valerija Vilnonytė ir Julija Pajarskaitė, kurios pastatė daug spektaklių, montažų, literatūrinių tautosakos vakarų, skirtų ne tik mokiniams, bet ir visuomenei; istorikas, mokymo dalies vedėjas Juozas Skrupskelis, lituanistė Stanislava Lovčikaitė, anglistas Algis Aleksandras Dičpetris ir kt. Didžiulis noras lygiuotis, sekti jais, džiaugtis jų organizuotais renginiais liko iki šių dienų. Nostalgiją jaučiu, kai matau buvusius linkuviečius mokinius: ŠU humanitarinių mokslų daktarą Stasį Tumėną, europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, Rimą Švėgždaitę – Razumienę, Pakruojo teismo pirmininkę, ir kt.


    Ada

    Cquote1.png


    Atsisveikinimas su Adele Nikontiene

    Vidutis Skirmantas

    2022 m. vasario 21 d.

    ...Nuo 1972 m. rugsėjo Ada Nikontienė pradeda dirbti Pakruojo vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja auklėjimo reikalams. Šiose pareigose dirbo iki 1991 m., o vėliau iki 2008 m. dirbdama pavaduotoja ji turėjo didžiulį darbo barą: kuruoja meno saviveiklą, organizuoja įvairius mokyklinius - teminius vakarus. Prižiūri ir koordinuoja darbo ir poilsio stovyklas, mokyklinių girininkijų veiklą, visą mokyklos užklasinę veiklą.

    Adelės Nikontienės pilna buvo visur: ar tai pasirengimas rajoninei dainų šventei, ar dalyvavimas respublikinėse dainų ir šokių šventėse. Jose iš mūsų mokyklos dalyvaudavo iki 100 mokinių, ar tai „Dainų dainelės“ konkursai. O kur dar įvairios parodos, susitikimai. Visų Adelės atliktų darbų nesiimu išvardyti. jai svarbiausia buvo, kad mokiniai sėkmingai atstovautų savo mokyklai, kad jie būtų mokyklos patriotai. Šiame didžiuliame darbų darbelių ir rūpesčių verpete ji sukosi iki 1991 m.

    Mokyklą baigusieji jos mokiniai Adelę Nikontienę prisimins kaip nuoširdžią, rūpestingą mokytoją, klasės vadovę. O mums, namo kaimynams, jos prisiminimas liks šviesiu spinduliu, atjautos, draugiškumo, rūpestingumo simboliu. kieme lieka jos buvimo ženklų: jos sodintas, prižiūrėtas gėlynas prie šulinio.

    Apie mokyklą ji savo atsiminimuose rašė; „Ir išėjusi iš mokyklos dažnai ją prisimenu. Čia prabėgo darbingiausi mano metai, šią mokyklą baigė mano vaikai ir anūkai... Buvo puikus ir draugiškas kolektyvas. Malonu, kad mokyklą garsina daug puikių buvusių ir dabar besimokančių gimnazistų. Ada be galo mylėjo mokyklą, jos mokinius, nes jeigu nebūtų mylėjusi, 57 metų mokykloje nebūtų išdirbusi.

    Ir mirtį neigiau, ir gyvenimą sveikinau,
    o jie abu kaip sesė ir brolis,
    viens kitą apglėbę bučiuojas.
    Jie lydi
    Gimtinės šilainiais ir kloniais,
    Laukais ir arimais,-
    Į žemę-
    Į šventąją žemę.

    Nuoširdžiausia užuojauta sūnums Linui ir Giedriui, jų šeimoms, anūkams, proanūkiams, giminėms, draugams. Tegul būna tau lengva Žiemgalos krašto žemelė, tegul amžiną dainą oš Linkuvos kapinių pušelės...

    Šaltiniai. Nuorodos

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 99% (+11322-8=11314 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 2% (+254-133=121 wiki spaudos ženklai).