Adata

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
adata
Needles (for sewing).jpg
<--
  Lietuvių kalbos žodynas  
-->
Kalbos dalis:

daiktavardis

Vietovės:
Išvestiniai žodžiai:

adatininkas,
adatinis,
× adatinyčia,
adatinė,
adatkotis,
adatninkas,
× adatnyčia,
× adatorius,
adatotas,
adatuotas,
adatytas,
adatyti,
adatėlinis,
adita,
priadatyti,
suadatyti,
užadatyti

Turinys

Adata – lietuvių kalbos daiktavardis, kuris reiškia:[1][2][3]

Siuvimo adata

Adata – plonas, pailgas, dažniausiai metalinis siuvimo ar siuvinėjimo įrankis, kurio vienas galas nusmailintas, o kitame gale yra ąselė praverti siūlui. Adatos būna įvairaus dydžio, priklausomai nuo paskirties ir su kokiu audiniu dirbama. Paprastos siuvimo adatos ilgis dažniausiai neviršija 5 cm. Nuo paskirties taip pat priklauso smailojo galiuko bukumas, ąselės forma bei dydis.

Pirmosios adatos buvo gaminamos iš kaulo bei medžio, dabartinės iš anglinio plieno vielos, padengiamos nikeliu ar auksu apsaugai nuo korozijos. Ypatingai aukštos kokybės adatos yra pagamintos iš platinos.

Archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad adatos naudojamos tūkstančius metų, pvz., aptiktos akmens amžiaus kaulinės adatos; taip pat manoma, kad tarp Kostenki kaimo Rusijoje vulkaninių pelenų sluoksnyje Kostenki rastų artefaktų, datuojamų prieš 45 000 metų, buvo ir adatų.

Amerikos indėnai gamindavo adatas iš įvairių gamtos dovanų, vienas pavyzdys vietinės agavos lapai, iš kurių gaudavosi ir adata, ir siūlai, lapus ilgai mirkius susidarydavo smailus galas su nuo jo einančiomis lapo gyslomis – siūlais.

Kitokios adatos

  • Siuvimo mašinos adata – įtvirtinama siuvimo mašinoje. Nuo paprastos siuvimo adatos skiriasi tuo, kad skylutė siūlui yra ne gale, o priekyje. Tai susiję su siuvimo mašinos judesiu ir dygsnio sudarymo būdu.
  • Preparavimo adata – kotelyje įtvirtinta adata, kuri naudojama biologijoje ir panašiose srityse manipuliuoti smulkiais daiktais (pvz., entomologijoje vabzdžių kojoms ir sparnams kolekcijose ištiesinti ir pan.).
  • Entomologinė adata – smeigtukas, kuriuo entomologinėse kolekcijose prismeigiami vabzdžiai. Būna kelių dydžių pagal tai, kokio stambumo vabzdžiams skirtos.
  • Medicininė adata – paprastai pasižymi sterilumu ir dažnai būna kiauravidūrė.
    • Chirurginė adata – dažniausiai išlenkta, kad būtų patogiau susiūti kūno audinius.
  • Švirkšto adata – tuščiavidurė adata, aštriu įstrižai nupjautu galu (kad lengviau smigtų į odą ir gilesnius audinius), pro kurią iš švirkšto į audinius leidžiami skysčiai.
  • Gramofono adata arba patefono adata – adata, kuri gramofone ar patefone skaito įrašą plokšelėje.
  • Jūrų adata – adatžuvinių (Syngnathidae) šeimos žuvis.

Lietuvių tautosakoje

Šaltiniai

Vikiteka

Vikicitatos
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 adata. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  2. Jurbarkas.
  3. Littauisch-deutsches Wörterbuch von Friedrich Kurschat. Halle a. S.1883.
  4. 4,0 4,1 Jonas Jablonskis (1860–1930), jo raštai, vertimai ir žodyno lapeliai, kur nežinomas šaltinis.
  5. Šiauliai.
  6. Dictionarium trium lingvarum, In usum Studiosae Iuventus, Avctore … Constantino Szyrwid … Qvinta editio … Vilnae … M. DCC.XIII. 172 psl.
  7. Leipalingis, Lazdijų r.
  8. Dusetos, Zarasų r.
  9. Linkuva, Pakruojo r.
  10. Vertimų ir šiaip jau mažiau teišsiskiriančių raštų žodis ar sakinys.
  11. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius 1954.
  12. Vilkaviškis.
  13. Kalvarija, Marijampolės r.
  14. Litvanica czyli Wiadomosci o Litwie zebrane przez ... Ambrozego Kossarzewskiego. (Rankraštis. Autorius gyveno 1821–1880 m.) 223 psl.
  15. 15,0 15,1 Geistarai (Didvyžiai), Vilkaviškio r.
  16. Gargždai, Klaipėdos r.
  17. Littauisch-deutsches Wörterbuch von Friedrich Kurschat. Halle a. S.1883.
  18. 18,0 18,1 Lexicon Germano-Lithvanicvm et Litvanico-Germanicvm, darinnen... von Iacobo Brodowskij, Praecentore Trempensi. (XVIII amž. pradžios (1713–1744 m.) rankraštis, du tomai. Msc. 127, 128.)
  19. Dictionarium trium lingvarum, In usum Studiosae Iuventus, Avctore … Constantino Szyrwid … Qvinta editio … Vilnae … M. DCC.XIII. 100 psl.
  20. Lietuvių tautosakos rinktinė. Ats redaktorius K.Korsakas. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1954., 401 psl.
  21. 21,0 21,1 21,2 21,3 V. Krėvė-Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai. I–II dalis. Kaunas 1934–1935. Lietuvių patarlės ir priežodžiai. III dalis. Kaunas 1937. IV dalis leidinyje „Darbai ir dienos“ VII t. Kaunas 1938.
  22. 22,0 22,1 22,2 22,3 Sudarytojas: Eustachijus Karaliūnas. 3000 patarlių ir priežodžių. „Židinio“ leidykla, Vilnius, 1991. 6 psl.
  23. Kamajai, Rokiškio r.
  24. Joniškėlis, Pasvalio r.
  25. Merkinė, Varėnos r.
  26. Plungė.
  27. Viekšniai, Mažeikių r.
  28. Kretinga.
  29. Kuršėnai, Šiaulių r.
  30. Lietuviškoji enciklopedija. I–IX tm. Kaunas 1933–1940.
  31. Griškabūdis, Šakių r.
  32. Kupiškis.
  33. Žemaitė (Julija Žymantienė) (1845–1921), jos raštai.
  34. Kvėdarna, Šilalės t.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: