Adatinė
Kitos reikšmės – adatinis .
| adatinė |
|---|
Adatinė – lietuvių kalbos Kalbos dalis::daiktavardis, kuris reiškia:[1]
- dėželė ar kamuoliukas adatoms laikyti, adatninkas:[2][3][4]
- Padėk adatą atgal į adatìnę.[5]
Kilęs iš – Žodis kilęs iš::adata.
Archeologijoje
Adatinė – archeologinis radinys, dėžutė adatoms laikyti, archeologinių tyrimų metu randama įkapėse.
Paprotį adatinę dėti į kapą XI a. – XII a. iš Skandinavijos perėmė Rytų Baltijos kraštai – pirmiausia lyviai, vėliau – latviai ir lietuviai. Adatinės kartais su adatomis buvo dedamos į moterų kapus ir skiriamos pomirtiniam siuvimui. Lietuvoje žinoma apie 40 adatinių iš daugiau, kaip 20 radimo vietų. Rasta XV a. – XVI a. geležinių, žalvarinių (Šlapgirės kapinynas), kaulinių (Jakštaičių-Meškių kapinynas, Bubių piliakalnis), odinių adatinių.
Žalvarinės adatinės dažniausiai gamintos iš dviejų išgaubtų trapecijos formos kraštuose sukniedytų plokštelių. Aukštis 5,4-8,2 cm, plotis apačioje 1,5-3,1 cm, viršuje – 3,6-5,8 cm. Viena adatinių pusė kartais ornamentuota. Viduje prikimšta vilnonio audinio ir odos adatoms įsmeigti. Rečiau vėlyvuosiuose kapinynuose aptinkama kaulinių adatinių. Jos kiauravidurės, į apačią smailėjančios, skersmuo viršuje 1,6-2,4 cm, apačioje apie 1,3-1,8 cm, ilgis 7–9 cm, puoštos skersiniais ranteliais. Kaulinės adatinės dažniau aptinkamos Žemaitijoje, žalvarinės trapecinės – Rytų Aukštaitijoje.[6]
Šaltiniai
- ↑ adatinė. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
- ↑ Lietuvių ir rusų kalbų žodynas. Sudarė D-ras J. Šlapelis. Vilnius 1921. Psl. 320 (A-jūšė). [Tuo pat ženklu žymimi žodžiai, paimti iš kitų Jurgio Šlapelio (1876–1941) žodynų, ir taip pat gauti iš jo lapeliuose užrašyti žodžiai, jei nenurodytas šaltinis.]
- ↑ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius 1954.
- ↑ Pagramantis, Tauragės r.
- ↑ Skirsnemunė, Jurbarko r.
- ↑ Saulė Urbanavičienė. Adatinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 80 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||