Adiklis
| adiklis |
|---|
Adiklis – lietuvių kalbos Kalbos dalis::daiktavardis, kuris reiškia:[1]
- įrankis vyžoms adyti:
- didelė riestu galu adata kojinėms adyti, maišams užsiūti:
- virbalas, kišamas į vyžos ąsas ar naginės apvartis, kad patogiau būtų adyti arba lopyti, ąsoklis, pinoklis:
- virbalas kuodeliui prismeigti:
- Paduok adìklį, prismeigsiu linus.[11]
- medinis pėdos ilgumo virbalas kūlaičiams dirbti, dengiant stogą:
- Paimk adìklį ir eik kūlaičių daryti.[12]
Kilęs iš – Žodis kilęs iš::adyti.
Archeologijoje
Adiklis – archeologinis radinys, plokščias platus vyžų, tinklų, krepšių, virvių, diržų pynimo įrankis, archeologinių tyrimų metu randamas įkapėse.
Adiklius paprastai gamindavo iš 10–20 cm ilgio vamzdinio kaulo su sąnariu galvutei – rankenai, galą nusmailindavo. Galvutėje yra natūrali arba gręžta skylutė virvelei įverti. Lietuvoje rasta 3 tūkstantmečio pr. m. e. Kretuono gyvenvietėse ir kapinynę. Rytų Lietuvos pilkapiuose adikliai sudaro gausiausią 1 tūkstantmečio pr. m. e. kaulo dirbinių grupę; Narkūnuose (Norkūnų piliakalniai ir kapinynas) rasti 57 adikliai. Yra puoštų geometriniu arba antropomorfiniu ornamentu. Mažai pakitusių adiklių randama 1-2 tūkstantmečio archeologijos paminkluose Nemenčinėje, Kernavėje, Vilniuje. Adikliai naudoti iki XX a. pradžios.[13]
Lietuvių tautosakoje
| |||||||||||||||||
Šaltiniai
- ↑ adiklis. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
- ↑ Skapiškis, Kupiškio r.
- ↑ Pagiriai, Kėdainių r.
- ↑ Papilys, Biržų r.
- ↑ Kupiškis.
- ↑ Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski, Band I: Texte aus dem Weberschen Nachlass herausgegeben von Dr. Franz Specht... Leipzig 1920. 210 psl.
- ↑ Juozas Balčikonis (1885–1969), jo raštai ir vertimai.
- ↑ Rokiškis.
- ↑ Veliuona, Jurbarko r.
- ↑ Girkalnis, Raseinių r.
- ↑ Slavikai, Šakių r.
- ↑ Raudondvaris, Kauno r.
- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Adiklis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 87 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||