Adolfas Šapoka

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Adolfas Šapoka

Gimė 1906 m. vasario 13 d.
Grybeliai, Utenos valsčius
Mirė 1961 m. kovo 9 d. (55 m.)
Torontas, Kanada

Tėvas Juozapas Šapoka
Motina Konstancija Mikulėnaitė-Šapokienė
Sutuoktinis(-ė) Adelė Stanionytė-Šapokienė
Vaikai

Aldona Šapokaitė


Veikla
istorikas, pedagogas, redaktorius

Alma mater 1929 m. Lietuvos universitetas

Adolfas Šapoka (1906 m. vasario 13 d. Grybeliuose, Utenos valsčius1961 m. kovo 9 d. Toronte, Kanada) – istorikas, pedagogas, vienas 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius.

Išsilavinimas

Mokėsi Utenos progimnazijoje, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją ir įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos skyrių.

Istoriją jam dėstė profesoriai Jonas Yčas, Ignas Jonynas, Augustinas Janulaitis, Povilas Gronskis, Levas Karsavinas. 1929 m. spalio 1 d. baigė universitetą. Diplominio darbo tema – „Naminės kovos Lietuvoje XVII a. gale“.

Atlikęs karinę tarnybą aspirantu, 1930 m. išėjo į atsargą turėdamas jaunesniojo leitenento laipsnį.[1] Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 19301931 m. istorijos žinias gilino Prahoje, Karolio IV universitete.

1933 m. vasarą buvo nuvykęs į Stokholmo universitete užsienio istorikams suorganizuotus specialius kursus, dirbo Baltų institute.

1938 m. birželio 13 d. apgynė disertaciją „Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos“, už kurią suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis. 1939 m. vasarą apgynė habilitacinį darbą „1655 m. Kėdainių sutartis arba švedai Lietuvoje 1655–1656 m.“. VDU buvo suteiktas docento vardas.

Profesinė veikla

19321940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete Istorijos katedros dėstytoju.

Nuo 1934 m. dalyvavo Lietuvos istorijos draugijos veikloje.

1936 m. su kitais parengė ir išleido „Lietuvos istoriją“. Redagavo ir kitą jaunų istorikų darbą „Jogaila“ (1935 m.), skaitė paskaitas, vadovavo seminarams ir kursiniams darbams. Publikavo straipsnius žurnaluose „Praeitis“, „Senovė“, „Vairas“, „Židinys“ ir kt.

1940 m. Istorijos fakultetą perkėlus į Vilnių, važinėjo skaityti paskaitų, bet tų pačių metų vasarą sovietų valdžia pašalino jį iš VDU.

19401941 m. Vaclovo Biržiškos kvietimu dirbo „Lietuviškos enciklopedijos“ redakcijoje, dėstė istoriją Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Vokiečių okupacijos metais, nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki uždarymo 1943 m. kovo mėn. – Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docentas.

1937 m. vedė stomatologę Adelę Stanionytę, kuri turėjo Kaune dantų gydymo kabinetą ir dažnai išlaikė šeimą.

1944 m. liepos mėn. su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno Neumarkte, o vėliau Hechfeldo stovykloje. Čia dirbo pedagoginį darbą lietuvių gimnazijoje ir technikos mokykloje, rašė straipsnius, redagavo knygas, rūpinosi nauju „Lietuvos istorijos“ (1950 m.) leidimu.

Emigracijoje

1948 m. emigravo į Kanadą. Gyveno Monrealyje, dirbo vielų įmonėje, vėliau kailių dirbtuvėje. Nuo 1949 m. gyveno Toronte.

19491961 m. redagavo katalikų savaitraštį „Tėviškės žiburiai“, buvo jo vyriausiasis redaktorius. Bendradarbiavo Bostone leidžiamoje „Lietuvių enciklopedijoje“. Pasirašinėjo Stanio, Mikulėno, Grybo ir kitais slapyvardžiais.

A. Šapoka pasižymėjo ir kaip aktyvus visuomenininkas, buvo renkamas į Kanados lietuvių bendruomenės tarybą, pirmininkavo Kanados lietuvių katalikų federacijai, priklausė Lietuvių katalikų kultūros draugijai, buvo Ateitininkų federacijos tarybos narys.

1961 m. kovo 9 d. jis mirė kasdamas sniegą prie savo namų. Palaidotas Park Lawen kapinėse. Mirus jo dukrai Aldonai ir žmonai, A. Šapokos palaikai perkelti į Šv. Jono lietuvių kapines Anapilyje, Toronto mieste.

Svarbiausi veikalai

  • Lietuva ir Lenkija Jogailos laikais, 1935 m.
  • Atsakingieji Lietuvos politikos vadai reformų seimo metu, 1936 m.
  • Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, 1938 m.
  • Jonušas Radvila ir Švedija, 1941 m.
  • Bajoriškoji Demokratija, 1941 m.
  • Lietuvos kaimo ir dvaro santykiai XVIII a. antroje pusėje, 1941 m.
  • Lietuva, kraštas ir tauta, 1946 m.
  • Lithuania Through the Ages, 1948 m.
  • Vilnius Lietuvos gyvenime, 1954 m., anglų k.
  • Senasis Vilnius, 1963 m.
  • Daug istorinių straipsnių, paskelbtų Lietuvoje.

Šapoka. Lietuvos istorija

1936 m. išėjo 17 500 egzempliorių tiražu Šapokos redaguotos „Lietuvos istorijos“ pirmasis leidimas. Tai buvo rekordinis Lietuvoje leistos knygos tiražas – tiek buvo spausdinama tik maldaknygių. Leidinys išliko svarbiu veikalu keletui dešimčių metų į priekį studijuojantiems Lietuvos istoriją.

Išeivijoje „Lietuvos istorija“ išleista pakartotinai tris kartus. Lietuvoje per visą sovietinės okupacijos laikotarpį ši knyga buvo žinoma ir skaitoma, žadino tautinę savimonę, skatino gilintis į nutylimus istorijos faktus.

Prasidėjus tautiniam atgimimui, A. Šapokos „Lietuvos istoriją“ ėmė publikuoti „Kultūros barai“.

1989 m. „Lietuvos istorija“ išleista 100 000 egzempliorių tiražu. 1990 m. 155 000 tiražu išėjo pakartotinis leidimas.[2]

Atminimo įamžinimas

  • 1993 m. Grybelių kaime atidengtas koplytstulpis (tautod. Pranas Kaziūnas).[3]
  • 1997 m. jo vardu pavadinta Utenos Adolfo Šapokos gimnazija. 2001 m. gimnazijoje atidarytas A. Šapokos atminimo kambarys.[4]
  • 2006 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė) bei portretinis vokas.[5]
  • 2006 m. Kauno miesto tarybos sprendimu vienai Kauno gatvių suteiktas A. Šapokos vardas.[6]
  • 2006 m. vasario 14 d. VDU atidaryta A. Šapokos vardo auditorija.[7]
  • Birutė Kairienė parengė leidinius „Istoriko Adolfo Šapokos gyvenimas ir veikla“ (Utena, 2002), su Jolita Baltuškiene – „Adolfui Šapokai – 100 metų“ (Utena, 2006).
  • Mindaugas ir Gintautas Šapokos sudarė leidinuką „Istorikas Adolfas Šapoka ir jo darbų bibliografija“ (Punskas, 2006). Autorių kolektyvas išleido knygą „Nemuno krantai gražesni...: istoriko Adolfo Šapokos atminimui“ (Utena, 2007).[8]

Kilmė ir šeima

Tėvai - Juozapas Šapoka; Konstancija Mikulėnaitė-Šapokienė.

Šeima - žmona Adelė Stanionytė-Šapokienė;
Dukra - Aldona Šapokaitė

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 99% (+8707-104=8603 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 3% (+302-96=206 wiki spaudos ženklai).