Adolfas Šleževičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Adolfas Šleževičius
1993 05 02Motinos diena19.jpg
Adolfas Šleževičius 1993 05 02 Šiauliuose, atidengiant paminklą Motinai.

Gimė 1948 m. vasario 2 d. (70 m.)
Mirskiškė

Sutuoktinis(-ė) Janina
Vaikai

Kristina, Aistė


Veikla
politinis bei visuomenės veikėjas, ministras pirmininkas
Partija TSKP, LDDP

Alma mater Kauno politechnikos institutas

Turinys

Adolfas Šleževičius (g. 1948 m. vasario 2 d. Mirskiškėje, Šiaulių valsčius) – Lietuvos politikas, 19931996 m. ministras pirmininkas.

Biografija

1965 m. baigė Šiaulių 9-ąją vidurinę mokyklą. 1965–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto (KPI) Šiaulių vakariniame fakultete. 1967–1971 m. studijavo KPI Mechanikos fakultete, kur įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. 19801982 m. Sąjunginio neakivaizdinio ekonomikos ir finansų instituto aspirantas. 1982 m. parašė ir apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, docentas.[1] 1981–1983 m. Liaudies ūkio akademijos prie TSRS Ministrų Tarybos klausytojas.

1965–1967 m. Šiaulių televizorių gamyklos radijo aparatūros montuotojas. 1971–1972 m. Kauno maisto pramonės technikumo (dab. Kauno kolegija) dėstytojas. 1972–1977 m. Kauno pieno kombinato vyresnysis inžinierius konstruktorius, vyriausiasis mechanikas, vyriausias inžinierius. 1977–1981 m. LTSR mėsos ir pieno pramonės ministro pavaduotojas.

1983–1989 m. LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1989–1990 m. Lietuvos pieno pramonės gamybinio susivienijimo „Pieno centras“ pirmininkas. 1990–1991 m. LR žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas. 1991–1993 m. Lietuvos-Norvegijos bendros įmonės C.-Olsen-Baltic prezidentas.[2] Po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP ir pavadinimo pakeitimo tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nariu.

Ministras pirmininkas

1993 m. kovo 10 d. ministro pirmininko poste pakeitė Bronislovą Lubį.[3] Savo vadovavimo vyriausybei laikotarpiu tęsė po nepriklausomybės paskelbimo pradėtas reformas su didesne orientacija į socialinę sferą; stengėsi palaikyti gerus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusija.[4]

Buvo priverstas atsistatydinti po to, kai 1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto A. Šleževičius atsiėmė terminuotą indėlį iš šio banko, t. y. galėjo pasinaudoti tarnybine padėtimi. 1996 m. sausio 4 d. LDDP prezidiumas poelgį įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“, bet atsistatydinimui nepritarė. Sausio 6 d. dėl premjero elgesio iš vyriausybės pasitraukė Povilas Gylys ir Linas Linkevičius. Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau A. Šleževičius nesutiko. Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką. Seimo dauguma tam pritarė. Vasario 8 d. premjeras atleistas iš pareigų.[5]

1996 m. sausio 24 d. generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba dėl neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų ir gautų padidintų palūkanų pagal A. Šleževičiaus terminuotų indėlių sutartis. Byla užtruko keletą metų.

Pasitraukęs iš politikos užsiėmė verslo konsultavimu, technologijų prekyba, kelerius metus dirbo Rusijoje. Tarptautinių verslo ryšių bendrovės „TVRG“ vadovas. Nepartinis.[6] UAB „Alfabioetanolis“ generalinis direktorius. Vilniaus Rotary klubo narys. Kelmės rajono garbės pilietis.

Bibliografija

  • Metai, kai nebuvo didvyrių: Lietuvos įvykiai tuometinio Ministro Pirmininko akimis (sud. Adolfas Šleževičius, literatūrinis bendraautoris Vilius Kavaliauskas). – Vilnius: Gairės, 2008. – 527 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-759-09-6

Disertacija

Adolfas Šleževičius
Titulas daktaras
Disertacijos laipsnis daktaras
Disertacijos metai 1982 m. spalio 29 d.
Mokslų kryptis Ekonomika
Įstaiga Sąjunginis neakivaizdinis finansų ekonomikos institutas
Disertacija Maisto produktų gamybos augimo rezervai
Vadovas
Gynimo taryba
Disertacijos oponentai

1982 m. spalio 29 d. apgynė Lietuvos respublikos ekonomikos mokslų daktaro disertaciją „Maisto produktų gamybos augimo rezervai“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Sąjunginis neakivaizdinis finansų ekonomikos institutas.

Šaltiniai

Postas
Prieš tai:
Bronislovas Lubys
Lietuvos ministras pirmininkas
19931996 m.
Po to:
Laurynas Mindaugas Stankevičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • Vitas Povilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.