Adolis Jonas Krištopaitis

Adolis Jonas Krištopaitis
Gimė	1925 m. birželio 11 d. Balanėliai
Mirė	† 2000 m. gruodžio 25 d. Kaunas
Veikla	tapytojas

Adolis Jonas Krištopaitis (1925 m. birželio 11 d. Balanėliai, Vaškų valsčius – 2000 m. gruodžio 25 d. Kaunas) – Lietuvos tapytojas.

Biografija

Iki 1946 m. mokėsi Linkuvos gimnazijoje (XXII laida). 1951 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1952–1964 m. Kauno politechnikos instituto, kitų įstaigų dailininkas apipavidalintojas, nuo 1965 m. Kauno „Dailės“ kombinato dailininkas, meno vadovas.

Kūryba

Nutapė peizažų („Kelias“ 1965 m., „Giria“ 1969 m., 1983 m., „Senoji Nida“ 1971 m., „Rudens laukai ir avys“ 1974 m., „Jūra“ 1973 m., „Dainava“ 1978 m.), tarp jų – Lenkijos, Suomijos, Italijos vaizdų (1966–1972 m.), portretų (Bernardas Bučas, Vytautas Petkevičius, abu 1963 m., Doloresa Kazragytė, 1978 m., 1982 m., Juozas Miltinis, 1983 m.). Sukūrė sienų tapybos kompozicijų, teminių paveikslų („Ignalinos AE statyba“ 1980 m., „Moderniškoji madona“ 1984 m.), plakatų, akvarelių, knygų iliustracijų.

Ankstyviesiems kūriniams (peizažams) būdingas lyriškumas, vėlyviesiems – racionalumas, metaforiškumas, abstrahuotas paveikslo traktavimas, portretams – psichologizmas. Nuo 1954 m. dalyvavo parodose, individualios padodos surengtos Kaune 1964 m., 1985 m., 2000 m.

• 

  Adolis Jonas Krištopaitis 1990 m. R. Hermano nuotr.

• 

  Nuotraukoje yra keturi mokytojai: pirmoje eilėje antra iš dešinės Antanina Smilgytė-Jusienė, šešta iš dešinės Janina Liumaitė-Kairienė, septintas Petras Jusius, už Liumaitės antroje eilėje dešiniau Jonas Dienys (su kaklaraiščiu). Mokytojus prisiminė 1952 m. abiturientė Aldona Liumaitė.

• 

  Karolis Boreika. Tapytojas Adolis Jonas Krištopaitis, kilęs iš Linkuvos krašto

• 

  Adolis Jonas Krištopaitis. Baltijos vizija. 1990 m.

Atmintis su Šviesos ženklu

Birželio 11-ąją kraštiečiui dailininkui, vienam intelektualiausių ir originaliausių Kauno “tyliojo modernizmo” atstovų Adoliui Jonui Krištopaičiui būtų sukakę 95-eri. Deja, laikas skaičiuoja dvidešimtus metus, kai netekome šio talentingo menininko. Abi sukaktys – puiki proga prisiminti žmogų, kurį mes, pakruojiečiai, linkę laikyti savu. Adolis Jonas Krištopaitis gimė Balanėlių kaime (dab. Pakruojo r.). 1948 m. baigė Linkuvos gimnaziją ir tolimesnį gyvenimą susiejo su Kaunu. Studijavo Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, dirbo Lietuvos teatro draugijos, Kauno „Dailės“ kombinato dailininku, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus eksponatų konservavimo sektoriaus vedėju. Dirbdamas nepamiršo savo didžiojo pašaukimo - kūrybos. Kelią į tapybą prasiskynė, kurdamas natūralistinius peizažus, portretus. Vėliau pasuko modernizmo kryptimi. Plėtojo peizažų, marinų, teminių bei abstrakčių kompozicijų žanrus, iki mirties savitai ir produktyviai dirbo portreto srityje. Dailininkas pasižymėjo ypatingu darbštumu ir atsidavimu kūrybai. Dalyvavo daugiau nei 200 grupinių parodų, surengė 28 personalines parodas. Liepos 3-ąją Adolio Jono Krištopaičio 95-metis minimas Pakruojyje. Ta proga viename gražiausių miesto pastatų sinagogoje atidaroma dailininko tapybos paroda “Šešios šviesos”. Parodos kuratorė - dailininko anūkė, menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė. Parodai atrinktus darbus ir jos pavadinimą ji sieja ne tik su dailininko gyvenimu, bet ir su žydų kultūra, religija: “Šeši šviesos istorijos puslapiai iš paskutiniojo tapytojo kūrybos dešimtmečio. Peizažo ar erdvės motyvo pagalba jie abstrakčia kalba pasakoja apie ypatingas būsenas, patirtis, suvokimus. Puslapiai, rašyti artėjant menininko iškeliavimui š Didžiąją šviesą prieš 20 metų... Skaičius šeši – svarbus žydų kultūroje. Tai ir šešios pasaulio kūrimo dienos, šeši Dovydo žvaigždės kampai, šešios Mišnos knygos – itin svarbus, pirmasis rašytinis judėjų Sakytinio Įstatymo rinkinys“.

Atsitiktinumas ar mistinis sutapimas, bet kaimo pavadinimas, kuriame gimė dailininkas taip pat susijęs su šviesa. Balanėliai ir balana giminiški žodžiai. Tikiu, kad ir renginys, skirtas dailininkui atminti, spinduliuos šviesa. Šviesos suteiks Pakruojo kultūros centro Pagyvenusių žmonių vokalinio ansamblio “Sidabrinė gija” (vadovas Egidijus Šlapikas) atliekamos dainos. Ansambliečiai pabandys atgaivinti kelių dešimtmečių senumo tradiciją, kai be dainos nebuvo įsivaizduojami ne tik žiemgalių dailininkų plenerai (aktyviai juose dalyvavo ir A. J. Krištopaitis), bet ir parodų atidarymai. Dailininko gyvenimą ir pačią šviesiausią jo pusę - kūrybą pristatys menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė.

Genė Juodytė

Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai

Kraštiečio parodoje – sausio 13-osios sonetai

11 lakštų, 33 kompozicijos viena tema... Toks buvo neseniai nustebinęs radinys dailininko Adolio Jono Krištopaičio (1925–2000) archyve, tarp daugybės išlikusių eskizų ir piešinių. Šalia skausmingai įsimenančių vaizdų – ir kelios eilutės su pavadinimų variantais: Rekviem Sausio 13-ajai... Lemties valandos... Agresija... Kruvinoji sausio 13... Sausio 13 sonetai... Tokie buvo dailininko ieškojimai, siekiant išreikšti emocinį šoką, ištikusį po 1991 m. sausio 13-osios įvykių. Ar pagal šiuos eskizus buvo sukurtas didelis parodinis paveikslas, žinių kol kas nėra: gal tokia drobė buvo dailininko sukurta ir dovanota, gal užtapyta kaip nepavykusi, o gal taip ir liko nerealizuota. Tačiau rastuose eskizuose emocija tokia stipri, mažyčių darbų popieriuje paveikumas toks didelis, kad norą juos parodyti platesnei visuomenei supras turbūt visi. Juo labiau, kad tai itin retai apmąstoma tema Lietuvos dailininkų tarpe.

Simboliška, kad sausio 13-ajai skirti kūriniai pirmą kartą viešai pristatomi būtent Laisvės gynėjų dieną– ir ne įprastoje ekspozicinėje erdvėje, o politinėje būstinėje: Europos parlamento narių A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės biure Kaune. Beje, visai netoli buvusios dailininko dirbtuvės Senamiestyje. Už parodinę iniciatyvą ir pažintį su svetingai kūrinius pasitikusiais šeimininkais padėkoti reikalinga ir menininkui Mantui Mikulevičiui.

Eskizų meninė kalba – gan plakatiška, ženkliška, minimalistinė. Kompozicijose iš esmės naudojamos trys spalvos: juoda, raudona, balta. Arba: naktis, kraujas, sniegas – fizinė anos sausio paros įvykių aplinka. Emocinėje plotmėje spalvos kalba apie baimę, žiaurumą ir skausmą, viltį. Dvasinėj edimensijoje galima įvardinti mirties, pasiaukojimo, tikėjimo atitikmenis. Eskizuose kartais pasirodo pilka spalva ar prislopinti žalios atspalviai – lyg inercijos, prisitaikymo ir kartu prigimtinio gyvastingumo užuominos. Darbuose kartojasi ir panašūs įvaizdžiai: Vilniaus televizijos bokštas, žmogaus figūra ar veidas, dažniausiai tampantys kenčiančios tautos personifikacija, šviesios žmonių minios apibendrintas vaizdas, trylika kylančių baltų kryželių-paukščių – Amžinybėn tąnakt išskridusių Lietuvos gynėjų sielos. Ypač simboliškai iškyla vėliavos vaidmuo: viename eskize lyg pro purviną okupacijos uždangą ryškėja tautinė trispalvė, kuri tampa atgimstančios valstybės pergalės pranašu. Pergalės, kuri laimėta lietuvių drąsos, pasišventimo, išsaugoto dvasios skaidrumo dėka. Vaizdų ritmiką valdo lakoniška forma ir dramaturgiška įtampa, o jų metaforiškumo pajėga tikrai primena sonetus... Kūrinių įtaigą labiausiai nulemia empatiška ir galinga emocija, tad beveik nėra abejonės, kad jie sukurti netrukus po tragiškųjų įvykių, 1991 m.

33 kompozicijos kurtos laisvai paskirstant jas lapų plokštumose, dažnai – abiejose lapo pusėse. Tad norint parodyti visus, teko kai kuriuos atvaizdus skaitmeninti. Vis tik itin stengtasi išlaikyti kuo daugiau autentikos, paliekant vaizdų skaičių lape, originalius tarpus tarp eskizų, pieštuko pėdsakus... Taip maksimaliai išlaikant menininko ranos ženklus, jo jausmo ir mąstymo tėkmės galias, kurios, tikimės, nesunkiai ras kelią žiūrovo širdies link.

Šviesaus atminimo tapytojas Adolis Jonas Krištopaitis – vienas intelektualiausių ir originaliausių Kauno „tyliojo modernizmo“ menininkas. Parodos autorius gimė Balanėlių kaime, mokėsi Žeimelio progimnazijoje ir Linkuvos gimnazijoje. Praėjusio šimtmečio 9-10 dešimtmetyje aktyviai dalyvavo Žiemgalos dailininkų pleneruose.

Paroda veiks iki 2023 m. kovo 11 d.

Violeta Krištopaitytė-Jocienė Menotyrininkė, dailininko anūkė

Spaudai ruošė Nijolė Padorienė, „Auksinė varpa“ 2023-01-14 d.