Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Adomas Jurgis Čartoriskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Adomas Jurgis Čartoriskis
lenk. Adam Jerzy Czartoryski
Adam Jerzy Czartoryski.jpg
POL COA Czartoryski.svg
Čartoriskiai (herbas)
Čartoriskiai

Gimė 1770 m. sausio 14 d.
Varšuvoje
Mirė 1861 m. liepos 1 d. (91 m.)
Montfermėjuje (Prancūzija)

Tėvas
Motina
Sutuoktinė
Vaikai

Veikla

Vikiteka Adomas Jurgis ČartoriskisVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Adomas Jurgis Čartoriskis (lenk. Adam Jerzy Czartoryski, 1770 m. sausio 14 d. Varšuva1861 m. liepos 1 d. Montfermėjus, pranc. Montfermeil, Prancūzija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, politikas, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos didikų Čartoriskių giminės. Tėvas Adomas Kazimieras Čartoriskis, motina rašytoja Izabelė Fleming. Brolis Konstantinas Adomas Čartoriskis, sesuo rašytoja Marija Viurtembergietė.

Žmona Ona Sofija Sapiegaitė, Aleksandro Antano Sapiegos duktė. Sūnūs Vitoldas Čartoriskis, Vladislovas Čartoriskis. Duktė Izabelė Elžbieta Čartoriska, dailininkė mėgėja, meno kolekcininkė. Ištekėjo už lenkų žemvaldžio Jano Dzielinskio, vaikų nesusilaukė.

Valstybės tarnyba

1792 m. kovėsi su Targovicos konfederacijos šalininkais, vėliau pasitraukė į Vakarų Europą. Gelbėdamas šeimos dvarus nuo nusavinimo ir įkalbėtas tėvų, 1795 m. įstojo į Rusijos imperatorės Jekaterinos II tarnybą. 1796 m. suartėjo su didžiuoju kunigaikščiu, nuo 1801 imperatoriumi Aleksandru I, buvo vienas artimiausių jo patarėjų. 1801-1803 Rusijos Slaptojo komiteto narys, 1804-1806 m. Rusijos užsienio reikalų ministras, nuo 1805 Senato ir Valstybės tarybos narys.

Kūrė planus padedant Rusijos imperijai atkurti Lenkijos valstybę, 1805 m. ir 1811 m. kartu su Aleksandru į mėgino juos įgyvendinti. 1803-1824 m. buvo pirmasis reorganizuoto Vilniaus universiteto ir Vilniaus švietimo apygardos kuratorius. Po 1812 m. karo daug prisidėjo prie Lenkijos karalystės įkūrimo, 1815-1830 Lenkijos senatorius vaivada, Administracinės tarybos narys. Prasidėjus 1831 m. sukilimui Laikinosios vyriausybės pirmininkas. Po sukilimo emigravo, nuo 1833 m. gyveno Paryžiuje. Buvo konservatyvaus lenkų emigrantų sparno, būsimų baltųjų ideologinis vadovas, jų politinio ir kultūros centro Hotel Lambert steigėjas.

Jo politinė koncepcija buvo panslavistinė, iki 1830-1831 sukilimo iš esmės rusofiliška. Jis manė, kad atkurtoji Lenkijos valstybė ir Rusijos imperija turi sudaryti glaudžią sąjungą, jų pagrindiniai priešai būtų buvę Austrija ir Prūsija. Atmetė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės savarankiškumo idėją. Po sukilimo ėmė labiau orientuotis į Vakarų Europos valstybes, ypač į Prancūziją. Skatino Vidurio Europos slavų tautų bendradarbiavimą bei išsivaduojamąją kovą.[1]

Bibliografija

  • 1840 Bard polski
  • Memoires (t. 1-2, 1887)
  • 1904 Pamiętniki ks. Adama Jerzego Czartoryskiego./t.1-2 1904–1905/
  • 1918 Powązki

Šaltiniai

  1. Vladas Sirutavičius. Adomas Jurgis Čartoriskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 266 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: