Adomas Naruševičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Adomas Naruševičius
lenk. Adam Naruszewicz
Adam Naruszewicz.jpg
Naruševičiai
Herbas Wadwicz
Herbas Wadwicz

Gimė 1733 m. spalio 20 d.
Pinskas
Mirė 1796 m. liepos 8 d. (62 m.)
Polesės Januvas

Tėvai Jurgis Naruševičius
Paulina Abrahamovičiūtė
Smolensko vyskupas
Valdė 17881790
Pirmtakas Gabrielius Vodzinskis
Įpėdinis Timoteušas Pavelas Gorženskis
Lucko vyskupas
Valdė 17901796

Žymūs apdovanojimai

Vikiteka Adomas NaruševičiusVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Adomas Stanislovas Tadeušas Naruševičius (lenk. Adam Stanisław Tadeusz Naruszewicz, 1733 m. spalio 20 d. Pinskas1796 m. liepos 8 d. Polesės Januvas, Liublino vaivadija) – Abiejų Tautų Respublikos istorikas, poetas, vyskupas.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Naruševičių giminės, Žemaitijos kašteliono Mikalojaus Naruševičiaus linijos. Tėvas Pinsko medžioklis Jurgis Naruševičius, motina Paulina iš Abrahamovičių.

1748 m. baigė Pinsko jėzuitų kolegiją, įstojo į jėzuitų ordiną. Filosofijos studijas tęsė Vilniaus akademijoje. 17511754 m. akademijoje dėstė gramatiką. Remdamasis Ordino archyvu 1757 m. parengė knygą „Reverendi patris Mathiae Casimiri Sabiewski e Societate Jesu Poemata“, kurioje paskelbė ankstyvuosius Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrinius, panegirikas, epigramas. M. K. Sarbievijaus poeziją publikuoti rengė ir vėliau, jau amžininkai pastebėjo šio poeto įtaką paties Naruševičiaus poezijai. 1771 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Poniatovskio nurodymu nukaldintas specialus medalis abiejų poetų garbei.

17581762 m. studijavo Varšuvoje, Lione, ten įšventintas į kunigus. Grįžęs dėstė poetiką, retoriką, istoriją ir geografiją Varšuvos Collegium Nobilium ir Varšuvos kadetų korpuse. Nuo 1770 m. bendradarbiavo leidžiant periodinį leidinį „Zabawy Przyjemne i Pożyteczne“, vėliau tapo jo redaktoriumi. Leidinyje paskelbė daugumą savo literatūrinių kūrinių. Priklausė monarchistams, todėl dažnai polemizavo su konfederatais. Nuo 1771 m. karaliaus patarėjas istorijos klausimais. 17711772 m. sudarė rinkinį, skirtą antikos politinei istorijai „Historia polityczna państw starożytnych od pewnego towarzystwa napisana“, vėliau išvertė ir Tacito darbų. Parašė 2 tomų Jono Karolio Chodkevičiaus biografiją (išleista 1781 m.). 1773 m. Vilniaus akademija jam suteikė teologijos daktaro diplomą.

Panaikinus jėzuitų ordiną 1774 m. iš karaliaus gavo Nemenčinės, vėliau Anykščių kleboniją, 1775 m. – Smolensko vyskupo koadjutoriaus pareigas. Stanislovo Augusto Poniatovskio užsakymu parašė Lenkijos istoriją (Historia narodu polskiego, t. 2-7, 17801786 m.; I tomas, skirtas priešistorei, išleistas 1824 m.) Istorinius dokumentus rinko ne tik Lenkijoje ir Lietuvoje, bet ir Italijoje, Švedijoje. Jie sudarė 230 tomų vadinamąją „Naruševičiaus bylą“ arba „Acta Regnum et Populi Poloni“. 217 rinkinio tomų saugo Čartoryskių biblioteka Krokuvoje. Šis rinkinys – svarbus Lietuvos istorijos šaltinis.

Jo įsitikinimą, kad šaltiniai ir jų analizė turi didelė reikšmę tyrimams, parėmė ir jo mokiniai Teodoras Čackis, Hugo Kolontajus, J. Niemcevičius, S. Kviatkovskis, J. Abertrandis bei vėlesnė Joachimo Lelevelio karta. Jo mokiniai, kurių dauguma, kaip ir jis pats, buvo monarchistai, tyrinėjo ir daug nežinomų istorinių dokumentų, juos kritiškai vertino, publikavo, tikėjo jų didaktine reikšme.

1781 m. paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininku, 17811786 m. ir Nuolatinės tarybos sekretorius. Nuo 1790 m. Lucko vyskupas. Priklausė Gegužės 3 d. konstitucijos bičiulių draugijai.[1]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Rita Regina Trimonienė. . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 69-70 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: