Adygų kalba
Adygų kalba адыгэбзэ, adəgăbză | |
---|---|
Kalbama: | Rusija (Adygėja), Turkija, Jordanija, Irakas, Sirija, Makedonija, Izraelis |
Kalbančiųjų skaičius: | ~500 000 |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
Kilmė: |
Šiaurės Kaukazo |
Oficiali kalba: | Adygėja |
ISO 639-1: | - |
ISO 639-2: | ady |
ISO 639-3: | ady |
Adygų kalba (адыгaбзэ) – šiaurės vakarų Kaukazo kalbų grupės kalba, vartojama adygų tautybės žmonių, gyvenančių pietinėje Rusijoje (daugiausia Adygėjoje) bei kitose Vakarų Azijos valstybėse. Kalbančiųjų skaičius siekia ~0,5 milijono žmonių. Adygų kalbai labai gimininga kabardinų kalba. Kalba turi daug dialektų, kuriuos vartoja skirtingos adygų gentys (abzechai, adamėjai, bžedugai, hatukuajai, kemirgojai, machošai, natekuajai, šapsugai, žanai, jegerikuajai).
Kalboje yra 50-60 priebalsių, suminkštintas glotinis sprogimas, bidentalinis pučiamasis garsas ir daug kitų sudėtingų fonologinių reiškinių.
Nuo 1938 m. adygų kalba naudoja kirilicos raidyną, bet yra sukurti atitikmenys ir lotyniška bei arabiška rašto sistema.
А а | Б б | В в | Г г | Гу гу | Гъ гъ | Гъу гъу | Д д |
Дж дж | Джъ джъ | Дз дз | Дзу дзу | Е е | Ё ё | Ж ж | Жъ жъ |
Жъу жъу | Жь жь | З з | И и | Й й | К к | Ку ку | Къ къ |
Къу къу | КI кI | КIу кIу | Л л | Лъ лъ | ЛI лI | М м | Н н |
О о | П п | ПI пI | ПIу пIу | Р р | С с | Т т | ТI тI |
ТIу тIу | У у | Ф ф | Х х | Хъ хъ | Хъу хъу | Хь хь | Ц ц |
ЦI цI | Ч ч | ЧI чI | Ш ш | Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь |
Э э | Ю ю | Я я | I |
Nuorodos
|