Agluonėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Agluonėnai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Agluonenuherbas.png   
AgluonėnaiDvůr.jpg
Čepų sodyba

Agluonėnai
55°35′10″N 21°23′49″E / 55.586°N 21.397°E / 55.586; 21.397 (Agluonėnai)Koordinatės:55°35′10″N 21°23′49″E / 55.586°N 21.397°E / 55.586; 21.397 (Agluonėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija: Agluonėnų seniūnija
Gyventojų: 605 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Agluonė́nai
Kilmininkas: Agluonė́nų
Naudininkas: Agluonė́nams
Galininkas: Agluonė́nus
Įnagininkas: Agluonė́nais
Vietininkas: Agluonė́nuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Agluonėnai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, kairiajame Minijos intako Agluonos krante, 6 km į šiaurės rytus nuo Priekulės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Agluonėnų karčema, vėjo malūno dalių ekspozicija
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Agluonėnų pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Agluonėnų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-96020)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Etnografinė sodyba, kurioje yra įrengtas muziejus
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Kaimo turizmo sodyba „Čepų sodyba“



Turinys

Geografija

Kaime stovi aukščiausias Klaipėdos rajono Bobės ąžuolas, prie Agluonos 1989 m. pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas, ant supilto kalnelio pastatytas Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras (skulptorius J. Mickevičius), skirtas gyvenvietės jubiliejui ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png GARGŽDAI – 21 km
DOVILAI – 15 km
Ketvergiai – 11 km
Šiūpariai – 9 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pėžaičiai – 7 km
PRIEKULĖ – 7 km Vanagai – 4 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Agluonėnai OpenLayers žemėlapyje
Agluonėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1540 m. Klaipėdos valsčiaus gyventojų mokesčių knygoje. 1758 m. pirmąkart pažymėta J. Enderšo sudarytame Prūsijos žemėlapyje. Nuo 1894 m. priklausė Priekulės teismo rūmams. XIX a. viduryje veikė garo ir vėjo malūnai. Apie 1864 m. čia atidaryta pašto agentūra, 1882 m. – telegrafas, po 20 metų įrengtas telefonas.

Nuo 1950 m. buvo „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio centrinė gyvenvietė.[6] 1958 m. įsteigta biblioteka, vaikų darželis-mokykla, kultūros namai. Sovietmečiu kaime buvo įrengtas muziejus, veikiantis ir dabar. 2013 m. patvirtintas Agluonėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15401701 m. Klaipėdos valsčius Prūsijos kunigaikštystė
17011752m. Prūsijos karalystė
17521818 m. Klaipėdos apskritis Lietuvos departamentas
18181923 m. Agluonėnų valsčius Klaipėdos apskritis, Karaliaučiaus apygarda
19231939 m. Klaipėdos kraštas, Lietuva
19391945 m. Klaipėdos apskritis, Gumbinės apygarda
19501959 m. Agluonėnų apylinkės centras Priekulės rajonas
19591995 m. Klaipėdos rajonas
nuo 1995 m. Agluonėnų seniūnija Klaipėdos rajono savivaldybė


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m. 1905 m. 1910 m. 1925 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
110 137 145 111 99 106 258
1984 m. 1989 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
399 551 551 653 605 - -

Garbės piliečiai

Šaltiniai

  1. Agluonėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  4. Agluonėnai maps.vlasenko.net
  5. Agluonėnai loadmap.net
  6. Agluonėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 154 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: