Agluona (Latvija)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Agluona
(kirč. Agluonà)
latv. Aglona
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Aglona sanktuarium.jpg
Bazilika

Agluona
56°08′00″N 27°01′00″E / 56.133333°N 27.016667°E / 56.133333; 27.016667 (Agluona (Latvija))Koordinatės:56°08′00″N 27°01′00″E / 56.133333°N 27.016667°E / 56.133333; 27.016667 (Agluona (Latvija))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Valstybė: Vėliava Latvija
Istorinis regionas: Vėliava Latgala
savivaldybė: Vėliava Agluonos savivaldybė
Gyventojų: 2 655 (2000 m.)
Kirčiavimas: Agluonà
GeoName kodas 461631
Commons-logo.svg Vikiteka: AgluonaVikiteka


Agluonamiestelis rytinėje Latvijoje, Latgaloje, tarp Agluonos ir Cirišo ežerų, 10 km nuo Agluonos geležinkelio stoties, 40 km į šiaurės rytus nuo Daugpilio. Stovi bazilika – didžiausia katalikų šventovė Latvijoje.

Iki XIX a. pabaigos Agluonos apylinkėse buvo lietuviškai kalbančių kaimų.[1]

Istorija

Spėjama, kad Agluonoje tikriausiai buvo nužudytas Lietuvos karalius Mindaugas. 1699 m. pastatyta bažnyčia. Jai sudegus 17681780 m. pastatyta mūrinė barokinė Agluonos bazilika su dviem 60 m aukščio bokštais. [2]

Iki XIX a. pradžios Agluonos apylinkėse buvo lietuviškai kalbančių kaimų, išliko lietuvių kilmės vietovardžių. 1700 m. čia įsteigtas dominikonų vienuolynas 1891 m. nustojo gyvuoti. Rusijos valdymo metais Agluonoje apsigyvendavo ir daugelis lietuvių kunigų, grįžusių iš tremties be teisės gyventi Lietuvoje. 19201924 m. čia buvo Rygos katalikų arkivyskupo būstinė ir katalikų kunigų seminarija. [3] 1993 m. Agluonoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19151950 m. Daugpilio apskritis
19502009 m. Preilių rajonas
nuo 2009 m. Agluonos savivaldybė


Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 18 psl.
  2. Aglonas Bazilika
  3. Kazimieras Garšva. Agluona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 161 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: