Agregatinė būsena

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Agregatinė būsena (arba medžiagos būvis, arba medžiagos fazė) yra fizinis pavidalas, kuriame sutinkamos medžiagos. Yra žinomos šios:

  1. dujinė;
  2. skystoji;
  3. kietoji;
  4. Plazminė - Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems atomams arba molekulėms, prasideda dujų jonizacija. Atsiranda nauja medžiagos būsena – plazma;
  5. nukleoninės dujos – susidaro sprogus supernovai arba gaunamos dirbtinai, kai susprogdinama vandenilinė bomba. Į tokią būseną medžiaga pereina tada, kai ją sudarantys atomai suslėgti hiperslėgio nustoja egzistavę ir medžiaga tampa protonų, neutronų ir elektronų „koše“, t. y., nelieka atstumų tarp branduolio ir elektronų apvalkalo (branduolys už atomą mažesnis 105 karto. Tokios medžiagos temperatūra siekia 1010 K.
  6. mezoninės - hiperoninės dujos gaunamos greitintuvuose prie 1012 K ir hiperslėgio. Tai daugiau teorinis medžiagos būvis.

1-4 būvius jaučiame savo jutimo organais.

Agregatinės būsenos pasikeitimas (virsmas) yra perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Paprasčiausias pavyzdys yra skysto vanduo sušalimas į ledą arba virtimas į garus. Dėl agregatinės būsenos pasikeitimo keičiasi medžiagos fizinės savybės, tačiau chemiškai medžiaga išlieka ta pati. Vandens atveju, jo molekulės išlieka sudarytos iš dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo. Tačiau sušalusiame vandenyje molekulės susijungia į tam tikrą struktūrą, vadinamą kristaline; skystame vandenyje molekulės gali judėti viena kitos atžvilgiu, o dujinės formos vanduo (garai) laisvai juda erdvėje retai viena su kita susidurdamos.

Agregatinės būsenos pasikeitimas gali būti valdomas temperatūra ir slėgiu. Mažinant dujų temperatūrą jos kondensuojasi pradžioje į skystį, vėliau į kietą medžiagą. Kaitinant, kieta medžiaga išsilydo į skystį ir, toliau kaitinant, išgaruoja į dujas.

Agregatinės ir fazinės būsenos skirtumai

Reikia pastebėti be agregatinės būsenos (angl. aggregation state arba angl. state of matter), kad dar yra sąvoka fazinė būsena (angl. phase state), kuri reiškia makroskopinės fizikinės sistemos būseną su gana homogeniška chemine ir fizikine struktūra. Bendrai paėmus, medžiagos fazinių būsenų yra daug daugiau, nei agregatinių būsenų. Tarkim deimantas ir grafitas yra tos pačios agregatinės būsenos (kietosios) ir cheminės sudėties, bet skirtingų fazinių būsenų (skiriasi struktūrinis atomų išsidėstymas) medžiagos. Kitas gerai žinomas pavyzdys - supertakioji skysto helio fazinė būsena.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5313-0=5313 wiki spaudos ženklai).