Aizkrauklė
Aizkrauklė (latv. Aizkraukle) | |
Šv. Teresės bažnyčia | |
Savivaldybė: | Aizkrauklės savivaldybė |
Gyventojai: | 7489 (2018 m.) |
Áizkrauklė (iki 1991 m. Stučka; vokiečių laikais Ašeradė) – miestelis pietryčių Latvijoje, Vidžemės pietinėje dalyje, Dauguvos dešiniajame krante, į pietus nuo kelio Holihedas–Ventspilis–Zilupė–Išimas. 7,5 tūkst. gyventojų (2018). Aizkrauklės savivaldybės ir Aizkrauklės pagasto centras.
Pro Aizkrauklę eina geležinkelis Ryga–Daugpilis. Išplėtotas medžio apdirbimas, maisto pramonė, asfaltbetonio gamyba.
Istorija
VII–VIII a. skandinavų sagose minima Askradė.[1] Aizkrauklės (vok. Ascherade) lyvių pilį pirmą kartą paminėjo Henriko Latvio kronika tekste apie lyvių ir lietuvių žygį į Rygą 1204 m. Tuomet tai buvo lyvių uostas prie Dauguvos vandens kelio iš latgalių ir sėlių Koknesės kunigaikštystės centro Jersikos. Žemes užėmęs Kalavijuočių ordinas vokiečių žemaičių kalba vadino Asscrade nuo Aškerės upelio vardo, vėliau prigijo Ašeradės pavadinimas literatūrine vokiečių kalba.
1229 m. prie Aizkrauklės įvyko mūšis tarp Žiemgalos kunigaikščio Viestarto ir Aizkrauklės pilininko Markvarto (1236 m. žuvo Saulės mūšyje). 1252–1478 m. Ašeradės pilyje buvo Livonijos ordino Aizkrauklės komtūrijos centras. 1279 m. kovo 5 d. netoli Aizkrauklės įvyko Aizkrauklės mūšis.
Į šiaurės vakarus nuo Aizkrauklės išlikęs Aizkrauklės piliakalnis, pilies griuvėsiai. 1961 m. netoli dab. miesto vietos pradėjus statyti Pliavinių HE, kūrėsi darbininkų gyvenvietė. Miesto teisės suteiktos 1967 m. [2]
Miestai partneriai
Šaltiniai
- ↑ „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 21 psl.
- ↑ Mindaugas Pažemys. Aizkrauklė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 207 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.