Akis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
akis
Commons-logo.svg Vikiteka: akisVikiteka
Wikiquote-logo-en.svg Vikicitatos: akisVikicitatos

Akis – lietuvių kalbos daiktavardis, kuris reiškia:[1]

  1. regėjimo organas, žr. žmogaus akis, gyvūnų akis:
    1. Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios.[2]
    • Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido.[3]
    • Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys?[4]
  2. prk. regėjimo organas:
    • Užmigo žemė, tik dangaus negęsta akys sidabrinės.[5]
    • Juodas miestas, kaip alkanas vilkas, sužiuro tūkstančiais ugninių akių.[6]
  3. ppr. daug. sugebėjimas matyti, matymas, regėjimas:
    • Blogos, šviesios ãkys.[7]
    • Širdis dreba, ãkys temsta.[8]
    • Į senatvę visai nusilpo ãkys.[9]
    • Jis gerų akių̃, tuoj pamato.[4]
    • Vasarėlės žydros akys mirga tarp žolių.[6]
  4. prk. požiūris:
    • Tai tik jūsų akìms jis nėjo, o aš mačiau, kad ėjo.[10]
    • Mano akim̃ gal kitap atrodytų![9]
    • Tu galvoji, kad visi žiūri tavo akimis.[11]
    • Ieškodami sintaksės akimis sakinio dalių, stengsimės tikslūs būti.[12]
  5. regėjimo atmintis:
    • Štai akį turi – užpernai kartą matė, ir dabar pamatęs pažino.[13]
    • Jos gera akis: mūsų raštus pamatė ir išsiaudė sau (pamačius gerai įsidėmėjo).[13]
  6. sugebėjimas pataikyti:
    • Jis gerą akį turi – šovė ir iš karto pataikė.[14]
    • Pažiūrėsim, kokia tavo akìs.[10]
  7. ppr. daug. žvilgsnis:
    • Meilios ãkys.[15]
    • Besidairant susitiko jų ãkys.[16]
  8. viet. daug. akivaizdoje:
    • Mes visi jos akyse užaugome.[17]
    • Visų akyse imu juos gėdyti.[18]
    • Nestovėk akysè, pasitrauk į šalį.[19]
  9. smalsiai žvalgytis:
    • Spjaudė ir akimìs mergas gáudė.[20]
    • Akim̃ tik mė́to mergučės, kur vyrai.[21]
  10. nertinė tinklo skylė:[22]
    • Jūsų tinklo didelės ãkys, gali visos žuvys išlįst.[23]
    • Mažesnės žuvys pro akìs išlindo.[24]
  11. mezginio kilpa:[25]
    • Tavo pirštinės pasileido ãkys.[26]
    • Iš kiek akių̃ pradėjai šią kojinę?[27]
    • Kas mano akìs paleido (ištraukė virbalus)?[28]
  12. nyčių kilpa, skylė:
    • Pratrūko kelių nyčių ãkys.[29]
    • Prastos čionai nytys – ištrūkę akys.[30]
    • Jau šitom nytim austi negalima, pusė akių̃ ištrūnėję.[25]
  13. kilpa kiškiams, lapėms ir kitiems žvėreliams gaudyli:
    • Ne toks dabar laikas, kad kiškiai į akìs lįstų.[31]
    • Vakar pastačiau akùtę, o šiandien radau įkliuvusį kiškį.[32]
  14. lede prakirsta nedidelė skylė arba visai neužšalusi vieta, aketė:[33]
    • Su gelžiais kruša ledą, akìs tokias dirba.[34]
    • Važiuojant par ežerą, arklys įkišo į ãkį koją ir nusilaužė.[35]
    • Tose švendrėse maišosi neužšalusių akių̃, neįlįsk.[14]
  15. liūne kiaura vieta; pelkių ar baigiančių užaugti ežerų nedidelis vandens plotas:[36][37][38][39]
    • Mūsų balose daug akių̃.[40]
    • Kitur jau storas ledas, o ežere ãkys dar neužšalo.[27]
    • Radau raiste ãkį ir atsigėriau vandenio.[41]
  16. iš gilumos prasimušęs šaltinis, akivaras:
    • Šaltinio akìs žiemą vasarą verda (neužšąla).[22]
    • Mes per visą žiemą akiñ velėjom.[23]
  17. žaizdos skylė, fistula:
    • Tarpupiršty akìs atsirado.[29]
    • Skauduly trys ãkys atsivėrė.[16]
  18. bičių (širšių) korio skylutė medui dėti ar perams auginti:
    • Korio akìs.[29]
    • Ji (jauna bitė) perkanda vaško dangtį ir išlenda iš akies.[42]
    • Jau pilnos akùtės medaus.[9]
    • Tas [korio] skyleles aš vis akikes vadinsiu.[3]
  19. akyto daikto (ragaišio, duonos ar sūrio) tuštumėlė:
    • Ragaišis labai išakijęs, vienos ãkys.[43]
    • Sūris išpurijęs, turi daug akẽlių.[14]
  20. bulvės duobutė, iš kurios išauga diegas, akutė, akelė:
    • Šitos bulvės daug akių̃ yra.[44]
    • Kaip tu čia tas bulves skutai, kad ãkys visos stovi neišimtos.[25]
  21. prk. paruošta sėklai bulvės puselė:
    • Neskaldyk tokiom mažom akùtėm – bus maža bulvių po krūmu.[45]
  22. augalo spurgas, pumpurėlis, iš kurio išauga šakutė:
    • Reikia išrėžti kamiene medžio ar galūnės šakoje vietą, į kurią sprogymę, arba akelę, reikia įsodinti.[3]
    • Jau įdėta ir apraišiota akutė[18]
  23. viršutiniame girnų akmenyje skylė:[46][47][48]
    • Pripyliau pilną akį grūdų, ir nebegaliu pamalt.[49]
  24. skylė jaujos krosnies kaktoje dūmams išeiti:
    • Dūmai eit pro ãkį kakto[je].[50]
  25. ištirpusių riebalų lašas virale:
    • Sriuba negardi – tik kelios ãkys taukų plauko.[2]
    • Piene matyti daug akẽlių sviesto.[14]
  26. prie rėtelio (kraitelės) lankų sukryžiavimo tam tikra vytelių ar plėšų žvaigždė spyreliams sudėti, pačiam pynimui pagražinti:
    • Te lankai, dėk akìs, pinsim rėtelį.[4]
    • Graži pintinė – aplink akelės.[4]
  27. povo plunksnų žvilgančios vietos:
    • Jo skrybėlės plunksna su akimi.[4]
  28. žiedo praplatinimas su kokiu nors pagražinimu (stikleliu, brangiu akmenėliu) arba be jo:
    • Žiedas su akimì ir be akiẽs.[51]
    • Pirkčiau pirkčiau žiedužėlį deimanto akele.[52]
    • Ant piršto akutė šviesi.[5]
  29. šukų, karūnų, taurių ir kitų tokių daiktų įstatytas stiklinis ar akmeninis grūdelis:
    • Šukos nebegražios, visos akys iškrito.[14]
  30. žaidžiamų kaulelių taškas:
    • Man atsivertė šešios ãkys.[43]
  31. žaidžiamų kortų vertės ženklas ir skaičius:
    • Kokios kortos – su paveikslais ar su akim̃?[4]
    • Skaityk akìs, ar jau yra šešiasdešimt šešios.[53]
  32. toks kortų žaidimas iš pinigų, „dvidešimt vienas“:
    • Akiẽs grojam.[29]
    • Surinkęs akį, visą banką paėmė.[54]
  33. bato metalinė įstatoma skylelė raiščiams varstyti:[55]
    • Išlėkė bato akis, ir užsiraukė skylelė.[4]
    • Veria raikščius pro bato akis.[56]
  34. skylelė dirže ar guminio apsiausto pažastyje:
    • Jei dulkinis be akių, pažasčiai šunta.[18]
    • Moteriški diržai esti su akelėmis.[18]
  35. skylutė burėje:
    • Akutės burei suraukti.[57]
  36. adatos ąsa, bulia:
    • Neįveriu į ãkį.[58]
    • Pigiaus yra velbliūdui pereit per akį adatos.[59]
  37. važiuojamo ar kito kokio prietaiso šviesa, lemputė:
    • Autobuso akìs daug didesnė už dviračio.[60]
    • Iš tamsos žybtelėdavo geltonos automobilių akys.[61]
    • Lemputė nebešviečia – perdegė akẽlė.[14]
    • Įdėk akùtę į batarėją, pažiūrėsim, ar gerai dega.[62]
  38. laikrodininko didinamasis stiklas, dedamas prie akies:
    • Ziegormeistris, užsidėjęs savo ãkį, paveizėjo mano ziegorukui į vidurius.[63]


Lietuvių tautosakoje


Šaltiniai

  1. akis. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  2. 2,0 2,1 Ramygala, Panevėžio r.
  3. 3,0 3,1 3,2 Simonas Daukantas (1793–1864), jo raštai.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 Kupiškis.
  5. 5,0 5,1 Maironis (Jonas Mačiulis) (1862–1932), jo raštai.
  6. 6,0 6,1 Salomėja Nėris (1904–1945), jos raštai.
  7. Littauisch-deutsches Wörterbuch von Friedrich Kurschat. Halle a. S.1883.
  8. Tauta ir Žodis. Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys. I–VII kn. Kaunas 1923–1931. I tomas; 257 psl.
  9. 9,0 9,1 9,2 Geistarai (Didvyžiai), Vilkaviškio r.
  10. 10,0 10,1 Skirsnemunė, Jurbarko r.
  11. Jonas Avyžius (1922–1999), jo raštai.
  12. Jonas Jablonskis (1860–1930), jo raštai, vertimai ir žodyno lapeliai, kur nežinomas šaltinis.
  13. 13,0 13,1 Smilgiai, Panevėžio r.
  14. 14,0 14,1 14,2 14,3 14,4 14,5 Ėriškiai, Panevėžio r.
  15. Litovskij slovar' A. Juškeviča s’ tolkovaniem’ slov’ na russkom’ i polskom’ jazykach’. Tom’ I, vyp. 1, SPb 1897, vyp. 2, SPb 1904, vyp. 3 (toma II-go, vyp. 1), Petrograd’ 1922.
  16. 16,0 16,1 Vilkaviškis.
  17. Žemaitė (Julija Žymantienė) (1845–1921), jos raštai.
  18. 18,0 18,1 18,2 18,3 Vertimų ir šiaip jau mažiau teišsiskiriančių raštų žodis ar sakinys.
  19. Rietavas, Plungės r.
  20. Pilviškiai, Vilkaviškio r.
  21. Jurbarkas.
  22. 22,0 22,1 Švėkšna, Šilutės r.
  23. 23,0 23,1 Liškiava, Varėnos r.
  24. Sudeikiai, Utenos r.
  25. 25,0 25,1 25,2 Marijampolė.
  26. Kvėdarna, Šilalės t.
  27. 27,0 27,1 Upyna, Šilalės r.
  28. Leipalingis, Lazdijų r.
  29. 29,0 29,1 29,2 29,3 Dusetos, Zarasų r.
  30. Pociūnėliai, Radviliškio r.
  31. Surviliškis, Kėdainių r.
  32. Dieveniškės, Šalčininkų r.
  33. Šakyna, Šiaulių r.
  34. Plateliai, Plungės r.
  35. Žarėnai, Telšių r.
  36. Merkinė, Varėnos r.
  37. Marcinkonys, Varėnos r.
  38. Duokiškis, Rokiškio r.
  39. Varniai, Telšių r.
  40. Miroslavas, Alytaus r.
  41. Valkininkai, Varėnos r.
  42. C. Radžunas, Naudingos Biczik knygeles wisiems Lietuwininkams pagal naujausus Iszmislijimus sustatytos ir ant Gero suraszytos nuo S. Radžuno, Mokįtojaus Tusseinuos'. Memel 1882. (Taip pat žymimi ir kiti jo raštai.)
  43. 43,0 43,1 Juozas Balčikonis (1885–1969), jo raštai ir vertimai.
  44. Ūdrija, Alytaus r.
  45. Rudamina, Lazdijų r.
  46. Lukšiai, Šakių r.
  47. Meškuičiai, Šiaulių r.
  48. Vabalninkas, Biržų r.
  49. Žeimelis, Pakruojo r.
  50. Mosėdis, Skuodo r.
  51. Grūžiai, Pasvalio r.
  52. Liėtuviškos dajnos užrašytos par Antaną Juškevičę. 3 tomai. Kazanė 1880–1882. 122 psl.
  53. Panevėžys.
  54. Pašušvys, Radviliškio r.
  55. Kučiūnai, Lazdijų r.
  56. Kabeliai, Varėnos r.
  57. J. Baronas. Rusų lietuvių žodynas. Antras naujai parašytas kirčiuotas leidimas. Kaunas 1933. Trečias leidimas (1967). 489 psl.
  58. Šiauliai.
  59. Biblia litewska Chylińskiego. Nowy Testament. Tom II – Tekst. Poznań 1958. Tom III – Indeks. Poznań 1964. Mr10, 25 psl.
  60. Daugailiai, Utenos r.
  61. Jonas Dovydaitis (1914–1983), jo raštai.
  62. Kamajai, Rokiškio r.
  63. Barstyčiai, Skuodo r.


Pavyzdinis straipsnis Straipsnis „Akis“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 139% (+15427-4324=11103 wiki spaudos ženklai).