Akrės valstija
Akrės valstija Acre | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė: | Brazilija | ||||||
Centras: | Riu Brankas | ||||||
Mezoregionai: | 2 | ||||||
Mikroregionai: | 5 | ||||||
Savivaldybės: | 22 | ||||||
Gubernatorius: | Binho Marques | ||||||
Gyventojų: | 686 652 (2006 m.) | ||||||
Plotas: | 152581.388 km² | ||||||
Tankumas : | 5 žm./km² | ||||||
Tinklalapis: | [1] | ||||||
Vikiteka: | Akrės valstijaVikiteka |
- Apie Izraelio miestą žr. Akrė (Izraelis).
Akrė (portug. Acre) – valstija šiaurės vakarų Brazilijoje. Šiaurėje ribojasi su Amazonės, rytuose – trumpa atkarpa su Rondonijos valstija, vakaruose su Peru, pietuose su Bolivija. Administracinis centras – Riu Brankas.
Istorija
1897 m. pagal Ajakučo sutartį Akrė perduoda Bolivijai. 1899–1900 m. į teritoriją finanuojamas Amazonės valstijos žygį surengė keliautojas Luiz Galvez Rodrigues de Aria. 1899 m. Galvesas save pasiskelbė Akrės respublikos prezidentu, bet netrukus buvo suimtas Brazilijos pajėgų. 1900 m. gruodį Akrė vėl nesėkmingai bandė skelbti nepriklausomybę. 1899 m. generolas José Plácido de Castro organizavo sukilimą ir paskelbė Trečiąją Akrės respubliką. 1903 m. pasirašyta Petropolio sutartis, pagal kurią Bolivija grąžino Brazilijai Akrės teritoriją. 1904 m. Akrė tapo Brazilijos feracine teritorija, o nuo 1962 m. valstija.
Geografija
Didžiąją valstijos dalį užima Amazonijos džiunglės. Klimatas pusiaujinis; karštas ir drėgnas. Svarbiausios upės: Akrė, Žurua, Pūrus. Paviršius – plyna Amazonės žemuma.
Gyventojai
2006 m. valstijoje gyveno virš 646 tūkst. gyventojų. Rasinė sudėtis: baltaodžiai (24,1 %), mulatai (pardo) (72,6 %), juodaodžiai (2,2 %), azijiečiai ir indėnai (1,1 %). Akrėje gyvena panoanų kalbomis kalbantys indėnai (Kashinawa, Jaminawa ir Xanenawa), taip pat kulinų, jine, aravanų, ašaninkų kalbomis kalbanys indėnai.
Regionai
Akrės valstija padalinta į 2 mezoregionus:
- Vale do Juruá
- Vale do Acre
|