Alė Rūta

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Merge-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta sujungti su „Elena Viktorija Arbienė“!
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė, galite sužinoti diskusijų puslapyje.
Alė Rūta

Gimė 1915 m. lapkričio 16 d.
Peterburgas
Mirė 2011 m. gruodžio 31 d. (96 m.)
Kalifornija

Veikla
rašytoja, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja

Alma mater Vilniaus universitetas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Alė Rūta (tikroji pavardė Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė, 1915 m. lapkričio 16 d. Sankt Peterburge – 2011 m. gruodžio 31 d. Kalifornijoje) – lietuvių rašytoja, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja.

Turinys

Biografija

Vyras architektas, dailininkas Edmundas Arbas-Arbačiauskas. Po Pirmojo pasaulinio karo su tėvais grįžo į Lietuvą. Lankė Kamajų pradžios mokyklą. Baigusi Rokiškio gimnaziją, pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete Kaune, 1937 m. baigė Klaipėdos pedagoginį institutą, mokytojavo. 1942 m. baigė literatūros studijas Vilniaus universitete. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, studijavo Vienos universitete. 1948 m. persikėlė į JAV. Daugeliui išeivijos spaudos leidinių bei kultūrinių sambūrių Alė Rūta talkino kaip darbšti apžvalgininkė ir organizatorė. [1]

Nuo 1992 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Kūryba

Romane „Trumpa diena“ (1955 m.) vaizduojamas Rytų Aukštaitijos kaimas paskutiniaisiais nepriklausomybės ir pirmaisiais sovietinės okupacijos metais, pasakojama jaunos mergaitės gyvenimo istorija, poetizuojama pirmoji meilė. Veikėjų dialogai tarmiški, gausu spalvingų gamtos ir kaimo buities vaizdų. Romanų cikle „Didžioji meilė“ pateikiama plati Lietuvos istorijos panorama: valstybės susidarymas („Žvaigždė viršum girios“, „Priesaika“), nepriklausomybės laikotarpio gyvenimas („Motinos rankos“), sovietinės okupacijos pradžia („Broliai“). Romanuose „Kelias į laisvę“, „Vieniši pasauliai“, „Pirmieji svetur“, „Daigynas“, „Skamba tolumoj“ parodyta lietuvių išeivių kasdienybė, tėvų ir vaikų psichologiniai konfliktai. Parašė eiliuotų pjesių vaikams („Žiogas ir skruzdės“ 1942 m.), apysakų, novelių, eilėraščių, kelionių į Lietuvą įspūdžių. [2]

Bibliografija

  • Likimo keliu, novelės. – Atžalynas, 1947 m.
  • Duktė, apysaka. – Hannover, Bendrija, 1953 m.
  • Žvaigždė viršum girios, romanas. – Brooklyn, Darbininkas, 1960 m.
  • Į saulėtekį, romanas. – London, Nida, 1960 m.
  • Motinos rankos, romanas. – Chicago, Lietuviškos Knygos Klubas, 1961 m.
  • Broliai, romanas. – London, Nida, 1961 m.
  • Priesaika, romanas. – Chicago, Lietuviškos knygos klubas, 1962 m.
  • Kelias į kairę, romanas. – Cleveland, Viltis, 1964 m.
  • Gyvenimo lašai, eilėraščiai. – London, Nida Press, 1964 m.
  • Žemės šauksmas, apysaka. – Los Angeles, Knygos mylėtojų d-ja, 1966 m.
  • Prisikėlimas, romanas. – London, Nidos knygų klubas, 1968 m.
  • Vieniši pasauliai, romanas. – Chicago, Lietuviškos knygos klubas, 1968 m.
  • Po angelų sparnais, novelė. – Londonas, Nida, 1973 m.
  • Laiškas jaunystei, beletristika. – Brooklyn, 1977 m.
  • Pirmieji svetur, premijuotas romanas. – Chicago, Lietuviškos knygos klubas, 1984 m.
  • Tarp ilgesio ir tėviškės, kelionės į Lietuvą įspūdžiai. – London: Nida Press, 1987 m.
  • Daigynas, romanas. – Chicago, Lietuviškos knygos klubas, 1987 m.
  • Margu rašto keliu, apysaka biografiniais atspindžiais. – Torontas, Tėvai Pranciškonai, 1987 m.
  • Mėlyno karvelėlio šviesa, novelinis romanas. – Chicago, Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno jaunimo fondas, 1990 m.
  • Trumpa diena; Motinos rankos; Kelias į kairę, romanai. – Vilnius, Vaga, 1992 m.
  • Vargingos tėvynės vaikai, romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000 m.
  • Tyloj kalbėsi, eleginės mintys sūnui Arimantui. – Santa Monika, Vilnius, 2002 m.
  • Taip ir praeina sekmadienis, eilėraščių rinktinė. – Kaunas, Naujasis lankas, 2005 m.

Šaltiniai

  1. Valentinas Sventickas. Alė Rūta
  2. Vytautas Kubilius. Alė Rūta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 322 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: