Alūksnė
Alūksnė (latv. Alūksne) | |
Alūksnės naujoji pilis | |
Savivaldybė: | Alūksnės savivaldybė |
Gyventojai: | 7555 (2018 m.) |
Alū́ksnė – miestelis Latvijos šiaurės rytuose, 202 km nuo Rygos, Alūksnės ežero krante. 7,6 tūkst. gyventojų (2018). Savivaldybės centras.
Alūksnė yra aukščiausiai esantis Latvijos miestas, 200 m virš jūros lygio. Veikia Alūksnės Biblijos muziejus.
Istorija
VII a. tuometinę Alūksnės teritoriją užkariavo latgalių gentys ir ji buvo įtraukta į Atzelės valstybę. XIII a. Alūksnę užkariavo Kalavijuočių ordinas. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1284 m.
1342 m. Alūksnėje, vadovaujant Burchardui fon Dreilevanui, pabaigta ordino pilies statyba. Livonijos karo metu Alūksnę buvo užkariavusi Rusijos caro Ivano Rūsčiojo kariuomenė. Vėliau Alūksnę valdė ir Rusija, ir Livonijos ordinas, ir Lenkija, ir Švedija. Nuo 1721 m. Alūksnė buvo įtraukta į Rusijos Vidžemės gubernijos sudėtį.
XIX a. Alūksnė tapo svarbiu prekybos centru. 1903 m. pastatyta siaurojo geležinkelio linija Stukmaniai–Gulbenė–Alūksnė–Apė–Valka.
1920 m. Alūksnei suteiktos miesto teisės ir ji buvo didžiausias Valkos apskrities miestas. 1946–1949 m. Alūksnė buvo apskrities, o nuo 1950 m. – rajono centras.