Alanta

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alanta
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Alanta COA.jpeg   
Alanta001.JPG
Alantos bažnyčia

Alanta
55°21′04″N 25°17′35″E / 55.351°N 25.293°E / 55.351; 25.293 (Alanta)Koordinatės:55°21′04″N 25°17′35″E / 55.351°N 25.293°E / 55.351; 25.293 (Alanta)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija: Alantos seniūnija
Gyventojų: 348 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Alantà
Kilmininkas: Alantõs
Naudininkas: Ãlantai
Galininkas: Ãlantą
Įnagininkas: Ãlanta
Vietininkas: Alantojè
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: AlantaVikiteka

Alanta (arba Alunta) – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, prie kelio  119  MolėtaiAnykščiai . Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Urbanistikos paminklas (nuo 1993 m.), miestelio planas – spindulinis.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Prie kelių sankryžoje esančios aikštės ant kalno stovi Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1912 m.
Išlikusi senoji smuklė (užvažiuojamieji namai) – XVIII a. 1-osios pusės ilgos stačiakampio plano pastatas Alantos centre. Be savo tiesioginės patirties smuklė buvo sueigų vieta, laikinas kalėjimas, valdžios ir karinės įgulos būstas, sandėlis, parduotuvė, mašinų ir traktorių stotis, mokykla.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Alantos technologijos ir verslo mokykla yra Naujasodyje.
Japanese Map symbol (Library).svg Alantos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-33037)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Išlikę Alantos dvaro rūmai:
  • Dvaro rūmuose yra liaudies buities muziejus, kuriame sukaupta per 300 eksponatų. Kasmet muziejų aplanko apie 2000 lankytojų. Šalia liaudies buities muziejaus įkurta VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos muziejaus ekspozicija. Alantos dvare, parodų salėse, pastoviai keičiamos ekspozicijos, kuriose savo darbus eksponuoja Lietuvos ir užsienio meno meistrai.
  • Alantos bažnyčioje yra sakralinio meno ir inventoriaus muziejus.
  • Ukmergės gatvėje yra mokytojo, dailininko, muziko Mykolo Šeduikio muziejus.
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Senoji smuklė Alantos centre

Miestelis įsikūręs Virintos dešiniajame krante, prie Alantos žiočių.

Prie miestelio stūkso įspūdingas Verpeto kalnas, prie kurio buvo kuriamas filmas „Tadas Blinda“. Apipintas pasakojimais gamtos ir istorijos paminklas yra Valiulio akmuo, esantis miške netoli Svobiškėlio. Svarbiausi ežerai yra Liežys (Antaliežių k.), Duobys, Lukštas (Antakščių k.), Vastapas, Kėgžlys (Runionių k.), Suojys.

Apylinkėje yra daugiau nei 10 piliakalnių, svarbesni yra Antakščių, Maišiakulės, Svobiškėlio.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Skiemonys – 8 km UTENA – 30 km
Kaniūkai – 12 km
Runionys – 4 km
Blank-50px.png
Laičiai – 5 km
Balninkai – 17 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
NAUJASODIS – 2 km
Gruodžiai – 7 km Girsteikiškis – 8 km Avilčiai – 8 km
Žiūrai – 11 km
MOLĖTAI – 16 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Alanta OpenLayers žemėlapyje
Alanta TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

1436 m. Ldk Žygimantas Kęstutaitis Alantą padovanojo Kristinui Astikui už nuopelnus kovoje su Švitrigaila. XVI a. pradžioje pastatyta katalikų bažnyčia. 1581 m. Steponas Batoras padovanojo vengrų kariuomenės Lietuvoje vadui Gasparui Bekešui. 1598 m. surašytas Alantos dvaro inventorius. 15981828 m. priklausė Radviloms, vėliau, iki Pirmojo pasaulinio karo – dvarininkams Pomarnackiams.

Apie 1504 m. pastatyta katalikų bažnyčia, kuri nuo 1581 m. iki XVII a. vidurio priklausė evangelikams reformatams. Mokykla žinoma nuo XVIII a. pabaigos. 1812 m. miestelį nusiaubė prancūzų kariuomenė.

1919 m. Alantos apylinkėse vyko lietuvių kovos su bolševikais ir lenkais. 1930 m. įkurta pieninė, 1937 m. – biblioteka. 1953 m. įsteigti senelių globos namai, kultūros namai, 1954 m. įkurta ligoninė, ambulatorija, vaistinė. 19401945 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla.[7]

Būdama reikšmingų kelių sankryžoje, Alanta nukentėjo daugelio istorinių įvykių metu: atremiant priešų puldinėjimus iš vakarų ir rytų, per švedų kariuomenės žygį, Napoleono armijos puolimo ir traukimosi metu, per 1831 m. ir 1863 m. sukilimus, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. 1941 m. birželio 24 d. Alantoje suaktyvėjo partizanai. Pirmiausia jie iškėlė trispalvę. Būrys buvo negausus, jam trūko ginklų. Birželio 25 d. susirėmė su Raudonąją armija nuo Ukmergės, 2 partizanai žuvo, 1 mirtinai sužeistas. Popiet, apie 14 val. miestelyje pasirodė vokiečiai. 1944 m. lapkričio 29 d. miestelį buvo užėmę lietuvių partizanai.

1959 m. dvaro rūmuose įkurtas žemės ūkio technikumas. XX a. suardytas Alantos piliakalnis, buvęs už kelių kilometrų į pietvakarius nuo miestelio.

2010 m. birželį Alantoje vyko „Santaros-Šviesos“ konferencija. 2016 m. patvirtintas Alantos herbas, 2017 m. prie miestelio prijungtas Naujasodis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611919 m. Alantos valsčiaus centras  ?
19191950 m. Utenos apskritis
19501995 m. Alantos apylinkės centras Molėtų rajonas
1995 Alantos seniūnijos centras Molėtų rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas kildinamas nuo žodžio alėti – „tekėti, almėti“.[8] Toks žodis tikriausiai buvo pritaikytas iš pradžių Alantos upeliui, tekančiam šiose vietose, o vėliau – ir miesteliui (vandenvardinis vietovardis).

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m.*[4] 1896 m.**[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur. 1974 m.
117 179 398 406 418 412 508
1979 m.sur. 1984 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
479 438 446 464 348 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
  • ** pagal enciklopedijos išleidimo metus (1897). Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

  • Jonas Gaidys-Gaidamavičius (1860–1911), prozininkas, vienas „Varpo“ steigėjų, gydytojas. Palaidotas Alantoje.
  • Mykolas Šeduikis (1905–1971), dailininkas, mokytojavęs Alantoje 1926–1971 m.
  • Petras Tarasenka (1892–1962), archeologas ir karininkas, 1912–1913 m. mokytojavęs Alantoje.

Tautosaka

Šaltiniai

  1. Alanta. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Ованта. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 654 psl. (rus.){{#subobject:Alanta (Ованта, ESBE) |Straipsnis=Alanta |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Ованта |Žodyno tomas=Т. 21А (42) |Žodyno puslapis= 654 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Ованта. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 587 psl. (rus.)
  5. Alanta maps.vlasenko.net
  6. Alanta loadmap.net
  7. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 26 psl.
  8. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 104 psl.
  9. Alunta. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 50 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 104–105 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: