Albinas Biliūnas
Albinas Biliūnas | |
---|---|
| |
Gimė | 1910 m. spalio 3 d. Voveriškiai |
Mirė | † 1996 m. sausio 12 d. Šiauliai |
Religija | Romos Katalikų Bažnyčia |
| |
Veikla | jėzuitas, visuomenės veikėjas
|
Albinas Biliūnas (1910 m. spalio 3 d. Voveriškiai, Šiaulių valsčius – 1996 m. sausio 12 d. Šiauliai. Palaidotas Šiluvos kapinėse.) – Lietuvos jėzuitas, visuomenės veikėjas.
Biografija
Eidamas 27-uosius metus, apsisprendė tapti jėzuitu. 1937 m. rugpjūčio 5 d. įstojo į noviciatą Pagryžuvyje. Ро dvejų metų noviciato išbandymų davė pirmuosius įžadus ir paskirtas mechaniko pareigoms Pagryžuvio noviciato ūkyje – prižiūrėjo įvairią techniką, ураč elektros variklius. Jo triūso dėka jėzuitų novicijai Pagryžuvyje vakarais galėjo džiaugtis elektros šviesa. Šiame tarnavimo kitiems poste jis liko ir pirmosios sovietų, ir vėliau hitlerininkų bei naujos sovietų okupacijos pradžioje...
Kai tarybinė valdžia uždarė vienuolynus, brolis Albinas persikėlė į gimtuosius Šiaulius: pusantrų metų dirbo dildžių fabrike, о paskui „E1nio“ kombinate mechaniku. Amžinuosius įžadus Jėzaus Draugijoje davė pogrindžio sąlygomis 1960 m. liepos 31 d., per Šv. Ignaco Šventę, Bijutiškyje. 1973 m. išėjo į pensiją ir, kol galėjo, padėjo broliui Jonui Minelgai dirbti zakristijono darbą Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.
Kai atėjo atgimimo laikai ir jėzuitams buvo grąžinta Šv. Ignaco Lojolos bažnytėlė Šiauliuose, brolis Albinas, tėvo Stanislovo Kazėno pakviestas, su dideliu entuziazmu ir uoliai ėmėsi zakristijono pareigų šioje atkuriamoje Šventovėje. Šį darbą dirbo iki pat mirties, nors paskutiniais mėnesiais dėl sušlubavusios sveikatos ir atminties jau buvo sunku ir jam, ir kitiems.
Beveik visą gyvenimą dirbęs su triukšminga technika, senatvėje prarado klausą, о tai dar labiau sunkino jo bendravimą su žmonėmis. Nieko nepadėjo nė senųjų tėvų net iš užsienio parūpinti klausos aparatai. Beliko vienintelė atrama – atverti Viešpačiui savo širdį maldoje, išpasakoti vienatvėje patiriamus vargus. [1]
Šaltiniai
- ↑ Katalikų kalendorius žinynas, 1998. Katalikų pasaulis, Vilnius, 1998 m. p. 265-266