Albinas Kuncevičius
Albinas Kuncevičius (g. 1957 m. lapkričio 5 d. Marijampolėje) – Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
1980 m. baigė istoriją Vilniaus universitete. 1993 m. humanitarinių mokslų daktaras.
1980–1988 m. dirbo Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos taryboje, Kultūros ministerijos archeologijos paminklų apsaugos inspektorius, 1989–1993 m. Istorijos instituto Žemutinės pilies archeologinių tyrimų grupės (nuo 1993 m. Pilių tyrimo centras) mokslo darbuotojas, 1993–1994 m. – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams. Nuo 1994 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1999 m. docentas. Dar skaito paskaitas Vilniaus dailės akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. 1997 m. Bambergo universitete (Vokietija) skaitė Pabaltijo viduramžių archeologijos kursą.
1995–2001 m. Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas, 1995–2002 m. Valstybinės paminklosaugos komisijos narys. 1998–2005 m. Kultūros paveldo akademijos direktorius, 2005–2008 m. – Kultūros paveldo departamento direktorius.[1]
Mokslinė veikla
Tyrimų sritis – Lietuvos viduramžių archeologija.
- 1984–1985 m. – Kudirkos Naumiesčio piliakalnis
- 1994–1996 m. – Senųjų Trakų pilis
- 2000–2003 m. – Baltadvario pilis
- nuo 2003 m. – Dubingių pilis
Bibliografija
- Vilniaus miesto ir pilių kokliai. katalogas, vokiečių kalba, 1992 m.
- Lietuvos istorija iki 1795 metų, su J. ir Z. Kiaupomis, 1995 m., 2000 m.; anglų kalba 2000 m.
- Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai, 2001 m.
- Lietuvos viduramžių archeologija, 2005 m.
Šaltiniai
- ↑ Valdemaras Šimėnas. Albinas Kuncevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 259 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||