Aldona Ašmonavičienė
| Aldona Ašmonavičienė | |
|---|---|
| Mergautinė pavardė | Šlekytė |
| |
|
| |
| Gimė | 1953 m. gruodžio 28 d. Irkutsko sritis |
|
| |
| Veikla | Linkuvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, gimnazijos laikraštuko „Varpelis“ ilgametė redaktorė, Linkuvos gimnazijos muziejus vadovė.
|
Aldona Ašmonavičienė (Šlekytė, g. 1953 m. gruodžio 28 d. Rusijoje, Irkutsko srit. Tulunsko raj. Uigat km.) – Linkuvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, gimnazijos laikraštuko „Varpelis“ ilgametė redaktorė.
Biografija
Gimė 1953 m. gruodžio 28 d. Rusijoje, Irkutsko srit. Tulunsko raj. Uigat km. Čia buvo ištremta senelių iš mamos pusės šeima. 1959 m. su tėveliais grįžo į Lietuvą ir 1961 m. pradėjo mokytis Biržų raj. Papilio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1972 m.
1972–1976 m. studijavo VVPI lietuvių kalbą ir literatūrą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę.
1976–1986 m. pagal paskyrimą dirbo Ūdekų aštuonmetėje mokykloje.
1986–1989 m. Žeimelio I.Gaškos vidurinėje mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.
1989–2015 m. dirbo Linkuvos gimnazijoje. 1996 m. įgijo vyr. lietuvių kalbos mokytojos kvalifikacinę kategoriją. 2009 m. suteikta lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo metodininko kvalifikacinė kategorija.
Linkuvos gimnazijoje kaip auklėtoja išleido 71, 79, 87 laidas ir 1988–1989 m. laidą Žeimelyje.
Laisvalaikiu mėgsta keliauti po Lietuvą ir kitas šalis, skaityti knygas. Ypač patinka raiškus poezijos žodis, todėl dirbant gimnazijoje šis hobis tapo įdomiu darbu – tradicinei paskutinio skambučio šventei pastatyta vienuolika programų – savotiškų poezijos spektaklių.
Užaugino dukrą Aliną, g. 1978 m., sūnus Edviną, g. 1980 m. ir Galminą, g. 1988 m.
Linkuvos gimnazijos muziejaus vadovė nuo 2017 m.
PATIRTIS - vienintelė žemė, iš kurios žmogaus negali išvaryti... Aldona AŠMONAVIČIENĖ - lietuvių kalbos Mokytojos žvilgsniu į ūdekietės, literatės Vilijos KAŠKELYTĖS- NARVYDIENĖS kūrybą- Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje, skambant moterų vokaliniam ansambliui "VERSMĖ", poezijos kūrėjos anūko ARTO gitarai, žieduotiems sveikinimams...
LINKUVOS GIMNAZIJOS MUZIEJUS – VARTAI Į GYVĄJĮ IR VIRTUALŲJĮ PASAULĮ
Pernai Linkuvos gimnazijos muziejus paminėjo kūrybinės veiklos 60-ąsias metines. Šiandien tradicinė muziejininkystė neatsiejama nuo interneto. Rugsėjo 6-ąją akademinė bendruomenė pakviesta į Lietuvos Mokslų Akademijos mažojoje salėje vykusią respublikinę konferenciją – diskusiją – „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ dabartis ir ateitis“. Renginys skirtas didžiausios pasaulyje lietuviškos atvirosios prieigos enciklopedijos ELIP („Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“) www.lietuvai.lt dešimtosioms metinėms. Dėl objektyvių priežasčių jame negalėjo dalyvauti glaudžius ryšius su Linkuvos gimnazijos muziejumi, Lietuvos Mokslų Akademija, mūsų šalyje ir užsieniuose išsibarsčiusiais lietuviais palaikanti viena ELIP redaktorių – visą gyvenimą Linkuvos gimnazijai paaukojusi mokytoja Emilija Stanevičienė.
Penkerius metus vienam turtingiausių (neoficialiais duomenimis, čia sukaupta apie 10-15 tūkstančių eksponatų) ugdymo įstaigų muziejui vadovauja iš Biržų krašto kilusi, Ūdekuose gyvenanti kraštotyrininkė Aldona Ašmonavičienė. Linkuvos gimnazijos muziejininkę galima rasti jai skirtais pirmadienių, trečiadienių ir penktadienių pusdieniais. „Kai žmonės teiraujasi, prašo priimti į muziejų, nesu atsisakiusi“,- kiekvienam žingeidžiam žmogui pasiruošusi priminti turtingą Linkuvos gimnazijos istoriją šiai ugdymo įstaigai trisdešimt metų paaukojusi lituanistė.
PRIE ISTORIJOS ŽIDINIO
Gimnazijos muziejaus fonduose sukaupta informacija nuolat papildo linkuvietės Emilijos Stanevičienės redaguojamą „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ virtualųjį leidinį. Visuomenininkų – entuziastų iniciatyva per veiklos dešimtmetį su Lietuvos kompiuterininkų sąjunga surinkta per 21 milijoną straipsnių. Tai – vertingiausia šalies kultūros paveldo dalis. Lietuvos praeitis, dabartis, iškilūs žmonės – visos istorijos nemokamai saugomos ir tvarkomos Vilniaus universiteto serveryje. Iš bet kurio Žemės taško kompiuteriu ir internetu gali daug sužinoti apie kraštui ir Lietuvai nusipelniusius gimnazistus – poetą, kritiką, vertėją Alfonsą Šešplaukį – Tyruolį (1909–2006), pirmąjį po Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo rajono Garbės piliečiu nominuotą JAV lietuvių visuomenės veikėją Bronių Nainį (1920–2016), Garbės pilietį, akademiką Kazimierą Ragulskį, Veselkiškiuose gimusį kompozitorių Juozą Pakalnį (1912–1948), trumpai gimnazijoje dirbusį poetą Vaidotą Spudą, iš Titonių kilusį rašytoją Juozą Paukštelį (1899–1981), medicinos mokslų daktarę Jolantą Jonaitytę-Zaikauskienę, psichologę, profesorę Gražiną Gudaitę, „Žinių radijo“ žurnalistę Jūratę Samušytę-Jaseliūnienę, kasdien su literatūros klasiko apdainuotu Anykščių šileliu bendraujantį aktorių Sigitą Račkį ir daugelį kitų tėviškėnų. Svari Linkuvos gimnazijos 100-ečiui mokytojos Bernadetos Dičpetrienės internete parengta informacija apie gimnazistus, pasiekimais garsinančius Lietuvą.
SUSITIKIMO VIETOS KEISTI NEGALIMA
Dauguma buvusių moksleivių savo gimtąją gimnaziją aplanko vasarą. Vieni prisiminimais dalijasi „raudonuosiuose“ rūmuose, kiti skuba į „baltosios“ mokyklos klases. Retas neužsuka į erdvų gimnazijos muziejų, kuriame atsispindi jų pačių, bendraamžių vaikystės ir jaunystės istorijos. Praėjusią vasarą gimnazijos muziejuje lankėsi daug mokyklą baigusių ir šiltus prisiminimus, padėkas jai išsaugojusių abiturientų. Birželio 4-ąją sugrįžti prisiminimais gimnazijos muziejuje susitiko buvę 52-osios laidos abiturientai, to paties mėnesio 23-iąją muziejuje susibūrė 59-oji abitūros laida, liepos 16-ąją draugų tarpe šurmuliavo 93-osios laidos auklėtiniai, rugsėjį į gimtąją gimnaziją po 45 metų sugrįžo 53-osios laidos moksleiviai. Šalia gimnazijos esančiame parkelyje į dangų stiebiasi gimnazijos abiturientų laidų paskutinio skambučio proga pasodintas ąžuolų atžalynas.
Antraeilių, mažareikšmių smulkmenų gimnazijos muziejaus istorijos metraštyje nesurasi. Gal todėl ši sugrįžtančių gimnazijon po daugelio metų vieta – ypatinga. Linkuvai ir jos kraštui nusipelniusios, šalyje ir užsienyje savo Tėvynę garsinančios asmenybės muziejaus stenduose pristatomos itin pagarbiai. Vienoje publikacijų – „Linkuvos gimnazijos muziejui – 60“ rašoma: „Muziejus – atminties vieta, šiandienos žmogui pasakojanti apie praeitį ir dabartį. Mokyklos muziejaus tikslas – tarnauti mokomajam – ugdomajam darbui, padėti giliau suvokti savo krašto istoriją, gimtąją kalbą, formuoti mokinio tautinę savimonę, suvokti save istorijos tėkmėje“.
Neseniai muziejuje lankėsi vienoje Pakruojo mokyklų pedagoge dirbusi Vida Lukšienė. Buvusi linkuvietė pažadėjo užrašyti, pasinaudojusi ir gimnazijos muziejaus medžiaga, savo prisiminimus apie šviesaus atminimo klasės auklėtoją Ireną Liutkevičiūtę. Daug vertingos informacijos gimnazijos muziejui pateikė Anapilin iškeliavusios mokytojos Ados Spudienės – Nikontienės marti, „Atžalyno“ gimnazijos lituanistė Gražina Spudienė. Virtualiojoje erdvėje visiems prieinamoje „Enciklopedijoje Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP) rašoma, kad Linkuvos gimnazijos muziejaus šaknys – 1961-ieji metai „raudononuosiuose rūmuose“. Teigiama, jog kraštotyra jau anksčiau domėjosi šios ugdymo įstaigos pedagogai – istorikai Povilas Spudas (poeto Vaidoto Spudo tėvas), Juozas Skrupskelis, šio muziejaus įkūrėja Pranė Gaigalienė. Išvykdama dirbti į Šiaulius, ji perdavė muziejų su 720 eksponatais kolegei Eugenijai Matulionienei.
Dvidešimt dvejus metus muziejų puoselėjo lituanistė, Garbės kraštotyrininkė Felimonija Mielienė, po jos Aldona Bučaitė, Dalia Tamašaitienė. Nuo 2017-ųjų muziejumi rūpinasi mokytoja Aldona Ašmonavičienė. „Muziejaus fonduose – daugybė eksponatų ir jų daugės. Kiek jų šiandien – negaliu pasakyti. Gal dešimt, gal penkiolika tūkstančių... Kaip juos vertinti, kaip skaičiuoti, kaip skaitmenizuoti, juk dabartinė situacija reikalauja modernumo,“ – muziejininkei kyla įvairiausių klausimų. A. Ašmonavičienei rūpi ne tik Linkuvos gimnazijos, bet ir jos tėviškės – Papilio mokyklos likimas. Neseniai ji dalyvavo Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos Papilio pagrindinio ugdymo skyriuje vykusiame bendraklasių susitikime po penkiasdešimties metų. Demografinė situacija kaip visoje šalyje. Jei prieš pusšimtį metų Papilio vidurinės mokyklos muziejininkės klasės laidoje būta 29 abiturientų, šiandien Papilio pagrindinio ugdymo skyriuje mokosi tik 68 moksleiviai. Rugsėjo 6-ąją Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje salėje vyko konferencija – diskusija „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ svarba bei vystymas. Virtualusis leidinys – enciklopedija tuo unikali, kad ją gali ne tik kiekvienas norintis skaityti, bet ir dalyvauti „Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui“ kuriant. Dalyvauti respublikinėje konferencijoje buvo pakviesti žymiausi šalies mokslo pasaulio eruditai – akademikas, technikos mokslų skyriaus pirmininkas Gintautas Dzemyda, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, kiti mokslo pasaulio žymūnai, kultūros ir meno veikėjai.
Konferencijoje – diskusijoje paliestos svarbios aktualijos, kaip į vieną vietą sujungti informaciją, skelbtą spausdintose ir virtualiose enciklopedijose, specializuotuose žinynuose, mokslo darbuose, žodynuose, bibliotekų ir muziejų saugyklose. Diskutuota, kaip efektyviau ir prieinamiau virtualiojoje erdvėje skleisti žinias apie Lietuvos istoriją ir dabartį, gamtą, iškilius žmones, įstaigas, organizacijas, miestus, gyvenvietes. Visuomenininkų – entuziastų iniciatyva sukurtos ir šalies kompiuterininkų sąjungos globojama ELIP – vienas reikšmingiausių ir efektyviausių nacionalinių projektų.
P.S. 2022-ųjų spalio 25-ąją (antradienį) Mokslų akademijos didžiojoje salėje vyks „Pakruojo rajono dienos“. Renginio svečiai – rajono valdžia, gausus moksleivių būrys.
Algis Padora „Auksinė varpa“, 2022-10-08
Darbas Ūdekų mokykloje
1976 m. pagal paskyrimą pradėjau dirbti Ūdekų aštuonmetėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Draugiškai pasitiko šaunus pedagogų kolektyvas: direktorė Vida Kokmanienė su vyru Mindaugu, matematikė Kazimiera Bacevičienė, rusistė Lida Bondareva - Jasiukaitienė, pradinių klasių mokytojos Danutė Vareikienė, Klementina Šeperauskienė, fizinį lavinimą mokęs Stasys Virbickas, anglų k. dėstė inspektorė iš Pakruojo Eugenija Matuzaitė – Baltrušaitienė, po metų prisijungė anglų kalbos ir geografijos mokytoja Virginija Ladukaitė – Ogintienė.
Mokykla buvo nauja, erdvi, graži, fojė ir kabinetai papuošti įspūdingomis freskomis. Lietuvių kalbos kabinete kabojo trys didžiuliai rašytojų portretai, nauji baldai, įvairi papildoma medžiaga – buvau tikrai maloniai nustebinta. Jutau prieš mane dirbusios lituanistės Kaminskienės paliktą tvarką, jos įdirbį, tam tikrą dvasią. Klasės buvo nedidelės – kiek daugiau negu dešimt mokinių, tik šeštokų, prisimenu, daugiau negu dvidešimt. Be to, vakarais dar vykdavo suaugusių mokymo sesijos, tik baigiamuosius egzaminus jie laikydavo Linkuvos vakarinėje – pamaininėje mokykloje. Visada dirbau pilnu krūviu, turėjau auklėjamąją klasę, tvarkiau biblioteką, o jau visuomeninių įpareigojimų - nors vežimu vežk! Sovietmečiu auklėjamasis darbas vykdavo per pionierių ir komjaunimo organizacijas: tai ir sueigos, rikiuotės, rytmečiai, susirinkimai, konkursai, minėjimai, apžiūros... O kur dar karinis- patriotinis, ateistinis, kraštotyrinis, internacionalinis, darbinis auklėjimas, profesinis orientavimas ir kt. Visi mokytojai priklausė profsąjungos, kraštotyros, „Žinijos“, knygos bičiulių ir pan. organizacijoms, pvz. 1983 m. pastarajai priklausė 14 narių( vadinasi, tiek tais metais dirbo mokytojų). Kartą mums visiems direktorė V. Kokmanienė liepė užsisakyti Lenino raštus – tokie mėlyni, kieti gražūs viršeliai, viduje baltas puikus popierius, kai tuo tarpu knygos, kaip ir viskas anuomet, buvo deficitas ir toli gražu ne tokio kokybiško popieriaus.
Žinoma, buvo ir puikių dalykų. Kasmet naujus mokslo metus pradėdavome rajoninėmis rugpjūčio konferencijomis, kurių metu pristatydavo ir pasveikindavo jaunuosius specialistus, atvykusius dirbti įPakruojo rajoną, pagerbdavo nusipelniusius mokytojus... Laukė puikus, draugiškas rajono lituanistų būrys, kuriame dirbo tokios ryškios asmenybės, kaip Monika Kelevišienė iš Lygumų, Genovaitė Valčiukienė iš Rozalimo, Angelė Statkuvienė iš Balsių, Aldona Urbonavičienė iš Guostagalio, Antaneta Kazulienė iš Diržių, Pakruojyje dirbusi mano žemietė(abi baigėme Papilio vid. mokyklą Biržų raj.) Gražina Nikontienė, linkuvės Felimonija Mielienė, Stanislava Lovčikaitė, kuri ilgus metus buvo lituanistų metodinio būrelio pirmininkė ir tapo mano, kaip ir daugelio kitų jaunų pedagogų, Mokytoja ir didžiausiu autoritetu. Vadovaujami Metodinio kabineto vedėjos Redos Jėčiūtės, skersai išilgai išmaišėme visą Lietuvą, vykdavome į literatų jubiliejus, paminklų atidengimo šventes, susitikimus su poetais, rašytojais, aktoriais, su žymiais Lietuvos lituanistais, dalyvaudavome ekspedicijose, lankydavome paskaitas, spektaklius, koncertus...
Ūdekuose dirbau 1976 – 1986 m. m. Per tą laiką pasikeitė nemažai mokytojų. Ypač dažnai keitėsi muzikos mokytojai: atvažiuodavo mokyti tai iš Žeimelio, tai iš Linkuvos, tai iš Pasvalio... Mūsų mokykloje pedagogo kelią pradėjo jaunieji specialistai Laima Nikolajeva – Almonaitienė, Diana Dūdaitė, Gediminas Garšva, Gražina Gaubaitė, Vitalija Avinaitė – Jurgelionienė, Elvyra Vladarskytė ir kt. Man išvykus, lietuvių kalbos mokė Pranas Jasiukaitis, Gytis Vaidžiulis, Felimonija Mielienė, Adelė Važgauskienė, Gasperavičius...
Taigi šioje mokykloje prabėgo net dešimt gražiausių mano jaunystės metų !
Veselkiškiai, 1996
Žeimelis, liuteronų kapinės
Lituanistės su aktoriumi L. Noreika, R. Jėčiūte ir panevėžiete A. Markavičiene, 2002 m.
Ganiavos diena Gataučiuose, 1977 m. Mokinių programėlė „Maži piemenėliai“. Danutė su akardeonu, Rita Jutinskaitė, Danutė Poželaitė, ..., ..., Rima Poželaitė...
Ekskursija į Kauną, 1985 m. Vadovės L. Jasiukaitienė ir A. Ašmonavičienė. Priekyje stovi trys mažiukai - iš kairės Inesa Jasiukaitytė-Inesa Butienė, Alina Ašmonavičiūtė- Alina Kirko, Edvinas Ašmonavičius. Pirma eilė iš kairės- Janina Cesevičiūtė - Stanevičienė, Kęstas Nakčiūnas, Renatas Butvilauskas, Saulius Čėsnas, Ramūnas Kokmanas, Daiva Čėsnaitė - Danielienė, Mokyt. Aldona Ašmonavičienė, Vaida Verenkaitė-Krivoščenkienė, Virginijus Savickas. Antra eilė iš kairės- Sigita Čepulionytė-Dulaitienė, Edita Skvereckaitė - Makarevičienė, Astijus Milevičius, Rolandas Kokmanas, Lina Vaičiulytė-Lina Surviliene, Danutė Spudaitė, mokyt. Lidija Bondareva-Jasiukaitienė, Rasa Šeperauskaitė-Rasa Urbonienė, Rasa Rasa Pocesunaite. Trečia eilė trečia nuo krašto Aušra Kupčiūnaitė-Gronskienė, Ramūnas Povilionis, Raimondas Papeliučka, Kestas Pakalnis, Laima Židonytė, Renata Bacevičiūtė-Žiedienė.
1978 m. išleistuvės: mokytojai, mokiniai, tėvai. Pirma eilė iš kairės: Kazimiera Bacevičienė, Aldona Ašmonavičienė, Lidija Jasiukaitienė, Danutė Vareikienė, Klementina Šeperauskienė, Mindaugas Kokmanas, Vida Kokmanienė.
Vakarinės mokyklos baigimas. Sėdi mok. M. Kokmanas, Linkuvos VK pirmininkė Zakarevičienė, mokyklos direktorė V. Kokmanienė, K. Bacevičienė, L. Jasiukaitienė, A. Ašmonavičienė
Mano pirmoji auklėtinių klasė Ūdekuose!
Iš kairės į dešinę: Sigita Čepulionytė Dulaitienė, Edita Skvireckaitė Makarevičienė, Janina Stanevičienė, Danutė Spudaitė, auklėtoja Aldona Ašmonavičienė, Aušra Kupčiūnaitė- Gronskienė, Rasa Pocesunaite, Renata Bacevičiūtė- Žiedienė, Lina Vaičiulytė - Lina Surviliene. Vaikinai, iš kairės į dešinę: Kęstutis Gruzdas, Saulius Čėsna, Rolandas Kokmanas, Kęstutis Nakčiūnas, Astijus Milevičius, Almantas, Gasiūnas, Stasys Budris, Ramūnas Kokmanas
Šios klasės susitikimai
1997 m. rugpjūtis - susibėgta pirmą kartą
Trečias šios klasės susitikimas, gaila neužrašyti metai
Antrieji auklėtiniai Ūdekuose
1977 m. išleistuvės su mokytojais ir tėveliais.
Mažutė buvo, bet pamena...
Į Sibirą 1949 m. kovo 27 d. iš Biržų raj. Kyliškių k. buvo ištremti mano seneliai ūkininkai Jonas ir Darata Plepiai (g.1883 ir 1893 m.) su dukromis Palmira ir Olga (g.1927 ir 1932 m.). Jie atsidūrė Irkutsko srities Tuluno raj. Uigat gyvenvietėje, kuri priklausė Tuluno miško kirtimo ir transportavimo ūkiui. Tai buvo nedidelė barakų gyvenvietė, apsupta miškų ir pelkių. Čia gyveno apie du šimtus lietuvių tremtinių. Jie kirto mišką, degino šakas, vežė rąstus prie Kirėjaus upės, pavasariais plukdė sielius, tiesė kelius per taigą.
Abi dukterys ištekėjo, susilaukė dukrelių... Taip Sibire gimiau aš – Aldona Šlekytė-Ašmonavičienė (g.1953 m.), Palmiros dukra, ir pusseserė Danguolė Laurinavičiūtė-Lapienienė (g. 1955 m.), jaunėlės Olgos dukra.
Tėvai svajodavo apie grįžimą į gimtinę. Prisimenu, kartą mama parnešė pora obuolių ir sako: „Čia iš Lietuvos... Kai parvažiuosim namo, galėsi nuėjusi į sodą prisirinkti, kiek širdis geidžia“. Niekaip neįsivaizdavau, kad tokio gardumyno gali būti prikritusi pilna žemė. Nuo tada Lietuva man – tai kvapnūs raudoni žieminiai obuoliai...
O grįžti į Lietuvą buvo leista nuo 1958 m. vasario mėn. 25 d. Seneliai su dukros Olgos šeima grįžo į savo namus Kyliškiuose, o po metų ir mūsų šeima. Apsigyvenome senelių Daratos ir Jurgio Šlekių sodyboje Satkūnų kaime, Biržų raj. Kai grįžome, man buvo jau šešeri metukai. Tėvai apsigyveno Papilyje, kur aš baigiau mokyklą.
Mano prisiminimai apie Sibirą tiktai vaikiški: gražuolis juodas sibirinis katinas ir jo istorijos, pikta karvė Zora, nakčiai grįždavusi iš taigos, skudurinės lėlės ir vienintelis pirktinis žaislas – raudona mašinėlė... Didžiulis Kirėjaus potvynis, nešęs ir vartęs namus kaip degtukų dėžutes. Tada pirmą kartą mačiau laivą, pilną žmonių , mantos ir gyvulių... Dar ilgai mokėjau rusiškų dainelių ir eilėraštukų, bet rusiškai kalbėti, kai pradėjome mokytis rusų kalbos mokykloje, jau buvau pamiršusi...
Plepių šeima tremtyje 1950 m. Mama pirma iš kairės.
Aldutė
Mano krikštotėvas Vytautas Laurinavičius dirbo su tokia technika.
Vyrų brigada. Tėtis Jonas Šlekys antras iš dešinės pirmoje eilėje.
Uigatas...
Kraunami rąstai.
Merginos fotografuojasi... Mama pirma iš kairės.
Į kitą Kirėjaus krantą...
Laisvalaikis...
Kūryba
Parengė paskutinio skambučio šventes:
1992 m. Meninė kompozicija „Gudobelė mano pražydo“.
1994 m. Meninė kompozicija „Eisim saulės pasitikti“.
1997 m. Meninė kompozicija „Iš smėlio, ugnies ir dvasios“.
1998 m. Meninė kompozicija „Lenkiuosi žemės balsui“.
2000 m. Meninė kompozicija „Pasauliu netikiu, o pasaka netikiu“.
2002 m. Meninė kompozicija „Ant slenksčio“.
2008 m. Meninė kompozicija „Koralų pasaka“.
2010 m. Meninė kompozicija „Iš lelijų baltų “.
2012 m. Meninė kompozicija „Į kelią“.
2013 m. Meninė kompozicija „Pro kambario langą“.
2015 m. Meninė kompozicija „Skrenda paukštė baltaplunksnė“.
2002–2015 m. redagavo gimnazijos gimnazijos laikraštuką „Varpelis“, vadovavo žurnalistų būreliui.
„Sudie senieji, susitiksime Naujaisiais!“
Daugiau nei tris dešimtmečius, prieš pat Naujuosius, Ūdekų kultūros salėje ištariamas šis tradicinis pasveikinimas. Šventinis koncertas ir spektaklio premjera – ūdekiečių „atributai“, be kurių ne vienas neįsivaizduotų švenčių - ir šiemet pilna salė žmonių susirinko pažiūrėti naujų saviveiklininkų kūrinių. „Susirenkantys ne tik ūdekiečiai, bet ir svečiai iš aplinkinių vietovių nuteikia šventiškai, bet ir įrodo, kad ne sau, o visuomenei darome renginį, o kultūra labai reikalinga“,- sako ilgametė Ūdekų kultūros namų vadovė Vitalija Vareikienė.
Šventiniame koncerte pasirodė ūdekiečių dainininkės – puikiai žinomas ansamblis „Lakštutės“ ir kelią į žiūrovų širdis besiskinantis moterų vokalinis ansamblis „Sentimentai“, savo repertuare vietos randantis romansams. Abiems moterų kolektyvams vadovauja Vilma Zinkevičiūtė-Janickienė. Ne mažiau plojimų sulaukė ir 4-ių metų atlikėja Melita, dainavusi ir duetu su mama Aušra Jukniene. Nors šeima gyvena Pakruojyje, dažai lankosi pas Ūdekuose gyvenančius tėvus, tad nesunku ir repeticijas suderinti, ir žiūrovai – savi.
„Šito spektaklio scenarijų saugojau dešimt metų, kaip sakau, juodai dienai, deja, bet tokia atėjo“,- juokaudama savo kultūros namų vadovė ir dramos ratelio vadovė V. Vareikienė. „Juoda diena“ – nebėra norinčių vaidinti vyrų! Užtat pasirinkta G. Mareckaitės pjesė „Penkios mylimos, arba kaip rasti šeimos laimę“ – čia kuriasi ir susipina skirtingų moterų likimai. Moterys, kaip visada, ieškančios meilės, supratimo, romantikos... Jas ant scenos įkūnijo daugybę metų vaidinanti Rita Poželienė, trečius metus ant scenos lipanti Daiva Naudžiūnienė (sulaukusi daugybę sveikinimų ne už mėgėjišką, bet kone profesionalią vaidybą!), vėl vaidybos džiaugsmą atradusios mokytojos Aldona Ašmonavičienė ir Virginija Ogintienė, debiutavusios Rasa Urbonienė ir Aistė Aperavičiūtė. „Tiesa, spektaklio personažai taikomi prie pačių aktorių charakterių, ieškome, kas kam tinka ir patinka. Mūsų aktorės – puikios, pavyzdingos, pačios siūlančios savo idėjas“,- kaip sekėsi dirbti moteriškame kolektyve, atskleidžia režisierė. Kaip visada, spektaklis turėtų būti parodytas ne tik Ūdekų, bet ir kitose scenose – lauks mėgėjų teatro pasirodymai, įvairios šventės.
Miuziklas "Aida" Kauno muzikiniame teatre...
Gimnazijos jubiliejus
Linkuvos gimnazijos jubiliejai
„Gimnazijos ištakos“. Pranešėja Linkuvos gimnazijos muziejaus vadovė, lietuvių kalbos mokytoja Aldona Ašmonavičienė.
Linkuvos gimnazijos muziejuje
Plačiau Linkuvos gimnazijos muziejus
Aldona Ašmonavičienė, muziejaus vadovė 2019-11-27
Skaitymo skatinimo projekte „Augu su knyga“. 2019 m. lapkričio 18 d. muziejininkė Aldona Ašmonavičienė vaikams pristatė senovinius vadovėlius, spaudą, kalendorius, maldaknyges, albumus, grožinę literatūrą
Nuorodos, šaltiniai
- Diktantas V. Bacevičienė ir mokyt.A.Ašmonavičienė
- „Sudie senieji, susitiksime naujaisiais!“ //„Auksinė varpa“, 2018 m. sausio 3 d