Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Aldona Ličkutė-Jusionienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aldona Ličkutė-Jusionienė

Gimė 1928 m. vasario 13 d.
Kaunas
Mirė 2007 m. rugpjūčio 9 d. (79 m.)
Vilnius

Sutuoktinis(-ė) Stasys Jusionis
Vaikai

Algimantas Jusionis, Vidmantas Jusionis


Veikla
Lietuvos dailininkė keramikė.

Žymūs apdovanojimai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Aldona Ličkutė-Jusionienė (1928 m. vasario 13 d. Kaunas2007 m. rugpjūčio 9 d. Vilnius) – Lietuvos dailininkė keramikė.

Turinys

Biografija

Tėvas, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo karininkas, Lietuvos aktyvistų 1941 m. sukilimo Lietuvai išlaisvinti dalyvis, baigiantis karui emigravo į Vakarus, šeima pasiliko Lietuvoje. Mokėsi gimnazijoje Kaune.[1] 1952 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1952-1990 m. Lietuvos dailės instituto dėstytoja, nuo 1965 m. docentė, nuo 1985 m. profesorė.

Vyras dailininkas Stasys Jusionis, sūnūs tapytojai Algimantas Jusionis ir Vidmantas Jusionis.

Kūryba

Nuo 1952 m. dalyvavo simpoziumuose, parodose Lietuvoje ir užsienyje (Praha, Faenca), devynios individualios parodos surengtos Vilniuje (1971 m., 1979 m., 1989 m., 1995 m., 1998, kt.), Maskvoje (1974 m., su J. Balčikoniu).

Sukūrė dekoratyvinės keramikos (lėkščių ciklai „Lietuvių liaudies dainos ir šokiai“ 1959 m., „Pilių motyvai“ 1965 m.) tautodailės motyvais. Nuo 1970 m. kūrė skulptūrinę ir abstrakčią keramiką (horeljefai, bareljefai): plokštes ir jų ciklus („Metai“ 1974 m., „Agresija“, „Nemigo naktys visos“ 1978 m., „Kylantys ritmai“ 1992 m.), pano visuomeniniams interjerams (Valkininkų vaikų sanatorijoje „Pušelė“ 1970 m.). Kūriniams būdinga ekspresyvi plastika, kompozicijos ritmika, abstrakti forma, simboliškumas, šviesokaitos kontrastai. Nuo devintojo dešimtmečio kūrė erdvines kompozicijas („Kryžma“ 2003 m.) ir balto šamotinio molio tonuotą figūrinę keramiką.

Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, užsienio šalių muziejai.[2]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. ALDONA LIČKUTĖ-JUSIONIENĖ. Literatūra ir menas. 2007-08-31 nr. 3154
  2. Nijolė Žilinskienė. Aldona Ličkutė-Jusionienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 119 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: