Aldona Lukoševičiūtė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Aldona Lukoševičiūtė
A. Lukoševičiūtė 1985 m..jpg
Aldona Lukoševičiūtė 1985 m.

Gimė 1929 m. balandžio 22 d.
Kaunas
Mirė 2016 m. gruodžio 16 d.
Kaunas

Veikla
mokslinė, pedagoginė
Sritis medicina: kardiologija, reanimacija, pedagogika
Pareigos
  • 1956-1959 m. Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Hospitalinės terapijos skyriaus vedėja.

  • 1959-1964 m. pirmo Lietuvoje specializuoto 40 lovų kardiologijos terapinio skyriaus vedėja.

  • 1964-1966 m. Kauno klinikų ligonių priėmimo skyriaus gydytoja.

  • 1966-1967 m. Vilniaus miesto 3 klinikinės ligoninės kardiochirurgijos skyriaus gydytoja.

  • 1967-1971 m. KMI Centrinio mokslo tyrimo instituto mokslinė bendradarbė.

  • 1968-2001 m. Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Reanimacijos skyrių vadovė.

  • 1971-1975 m. KMI Hospitalinės terapijos katedros dėstytoja.

  • 1975-1994 m. KMI Anestezioogijos-reanimatologijos katedros vedėja.

  • 1994-2001 m. KMU KMI Anestezioogijos-reanimatologijos katedros profesorė.


Išsilavinimas
  • 1936-1948 Kauno mokyklos, Aušros gimnazija, moksleivė

  • 1948-1954 Kauno medicinos institutas, gydomosios medicinos fakultetas, studentė

  • 1954-1956 KMI, Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Hospitalinės terapijos skyrius, ordinatorė

Kvalifikacija
  • 1964 m. vasario 29 d. - medicinos mokslų kandidatė

  • 1968 m. lapkričio 29 d. - medicinos mokslų daktarė

  • 1978 m. rugpjūčio 25 d. - KMI profesorė

Narystė MA
  • 1991 - 2001 m. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus narė-ekspertė.

Žinomas už kaip viena iškiliausia XX a. antros pusės Lietuvos gydytoja
Nuopelnai 1979 m. balandžio 22 d. suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokslo veikėjos vardas.

Aldona Lukoševičiūtė (1929 m. balandžio 22 d. Kaune - 2016 m. gruodžio 16 Kaune, palaidota Romainių kapinėse) – vidaus ligų gydytoja, kardiologė, specializuotos reanimatologijos Lietuvoje ir kardiologijos Kaune pradininkė ir ilgametė vadovė, defibriliacijos ir stimuliacijos technikos Lietuvoje pradininkė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, profesorė, LMA akademikė, TSRS Valstybinės premijos laureatė.

Prof. A. Lukoševičiūtė viena iš pirmųjų pasaulyje, pradėjo mirtinus (širdies skilvelių virpėjima) bei nemirtinus (prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą bei paroksizminę tachikardiją) širdies ritmo sutrikimus gydyti pastovios elektros srovės impulsais per krūtinės ląstą – atlikinėti elektrinę širdies defibriliaciją klinikoje.

Veiklos datos

  • 1954 m. su pagyrimu baigė Kauno medicinos institutą (KMI)
  • 1954.08.03 – gydytoja Alytaus tuberkuliozėje ligoninėje
  • 1954.12.01 - klinikinė ordinatorė KMI Hospitalinės terapijos katedroje, Kauno klinikos
  • 1956.09.01 – hospitalinės terapijos skyriaus vedėja, Kauno klinikos
  • 1958.01.27 – kardiologijos skyriaus vedėja Kauno klinikose, pirmas Lietuvoje specializuotas 40 lovų skyrius (iki 1965 m.)
  • 1959.10.19 m. mire tevas
  • 1963.03.23 - defibriliuodama atgaivino ligonį, pirmas kartas Lietuvoje ir SSRS
  • 1964.02.29 - apgynė kandidatinę medicinos mokslų disertaciją
  • 1965.06.05 – priėmimo skyriaus gydytoja, Kauno klinikos
  • 1966.09.19 – kardiochirurgijos skyriaus gydytoja, Vilniaus miesto 3 klinikinės ligoninė
  • 1967.06.01 - mokslinė bendradarbė, KMI Centrinės mokslo-tyriamoji laboratorija, nuo 1970 m. KMI Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo institutas, Elektrinės širdies stimuliacijos ir defibriliacijos laboratorija (iki 1971 m.)
  • 1967.06.07 - Krūtinės ląstos chirurgijos skyriaus gydytoja-ordinatorė
  • 1968.11.29 - apgynė daktarinę medicinos mokslų disertaciją
  • 1969.03.01 - reanimacinio skyriaus vedėja, neetatinė, iki 1994 m.
  • 1970.11.05 - valstybinė premija Už elektroimpulsinio metodo sukūrimą ir įdiegimą į klinikinę praktiką
  • 1971.09.01 - docentė, KMI Hospitalinės terapijos katedra
  • 1975.01.27 - profesorė, KMI Hospitalinės terapijos katedra
  • 1975.09.01 - KMI Anesteziologijos-reanimatologijos katedros vedėja
  • 1975 - sukūrė šeimą su inžinieriumi Petru Janėnu
  • 1978.05. - mirė mama
  • 1979.04.22 - suteiktas Lietuvos nusipelnusiusios mokslo veikėjos vardas
  • 1991.06.24 - klinikos vadovė, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos klinika
  • 1994.09.01 - profesorė, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos klinika
  • 2001.06.30 - pensija
  • 2003.06.25 - apdovanota ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius

Mokykliniai metai

Aldona gimė ir augo paprastoje šeimoje, kurią išlaikė tėvas stalius, o mama šeimininkavo namuose ir rūpinosi savo vienturte. Lukoševičių šeima pradžioje nuomavosi butą Šviesos g. Nr. 29, po kelių metų - Vaičaičio g. Nr. 3.

1936 m. persikelta į Šviesos g. Nr. 13, iš kur Aldona pradėjo lankyti Kauno 15 pradžios mokyklą Radvilėnų plente. Pirmoji mokytoja - Sodnaitienė. Pirmoji knyga - "Spindulėlis". Toje klasėje kartu mokėsi Eduardas Selelionis, Algis Penkaitis, Alė Tamašauskaitė, Nijolė Sabaliauskaitė, Zofija Ambultaitė. 1937 m. antra klasė buvo Minties rate, privačiame name. 1938 m. trečia klasė Algirdo gatvėje. 1939 m. ketvirta klasė Basanavičiaus al., mokytoja Lumbienė. Tai metais "Arus" parduotuvėje mama Aldonai nupirko pačiūžas, o tėvas Ąžuolyne mokė čiuožti ant ledo. 1941 m. gegužės mėn. ji baigė pradžios mokyklos V skyrių Radvilėnų plente, mokytojas Juozuvaitis.

1941 m. šeima persikėlė į Šviesos gatvę Nr. 1 ir rugsėjo 1 d. Aldona įstojo į Kauno Aušros mergaičių gimnazijos 1-mą klasę. Bet mokytis teko Aušros berniukų gimnazijoje Laisvės al., direktorė Skrupskelienė. Mokytojai: piešimo - Petravičienė, darbelių - Steponaitienė, tikybos - jezuitas Stasys Rimkevičius, vėliau Juozas Stankevičius. II, III ir IV klasėse pamokos vyko buvusioje Jezuitų gimnazijoje. 1944 m.birželio 30 d. pabaigus 4-tą gimnazijos klasę, toliau mokslas vyko Aušros berniukų gimnazijoje. 6-ji klasė vėl kitoje vietoje - Širdiečių gimnazijoje.

1946 m. msugrįžta į savo Aušros mergaičių gimnazijos patalpas. Kartu lankyta ir Vaikų sporto mokykla, slidinėjimas treneris Šimanas, kur jaunių slalomo varžybos Aldona užėmė 1-mą vietą.

1948 m. išlaikiusi 8 klasės (auklėtoja - Kotryna Narbutienė) abitūros egzaminus (jie vyko gimnazijos salėje), Aldona Lukoševičiūtė gavo dovanų Čechovo noveles ir Kauno 2-ros mergaičių vidurinės mokyklos (direktorė Kudirkaitė) diplomą.

Universitetinės studijos

Mokykloje ji buvo gera mokinė, bet nebuvo absoliuti pirmūnė. Ypač gerai sekėsi tikslieji mokslai: matematika, fizika, chemija. Priklausomai nuo mokytojų kvalifikacijos gerai sekėsi lotynų ir vokiečių kalbos, tačiau ypač nepatiko rusų kalba.

Baigusi mokyklą Aldona Lukoševičiūtė galvojo studijuoti chemiją. Tačiau pažįstama gamybos chemikė nuo tos profesijos ją atkalbėjo. Po to sekė planas studijuoti stomatologiją. Priėmimo komisijoje į Kauno universitetą buvo siūloma rinktis techninius mokslus, nes buvo labai geri techninių disciplinų pažymiai. Tačiau draugų aplinkos (kurioje buvo ir būsimas akademikas Jurgis Brėdikis) paveikta Aldona universitetinėms studijoms pasirinko gydomąją mediciną.

1948 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo jos studijos Kauno universitete medicinos fakultete gydomosios medicinos specialybėje. Pirmąją anatomijos paskaitą, vykusią Centrinių rūmų mažojoje auditorijoje, skaitė doc. Artūras Jurgutis. Mokslai jai patiko ir sekėsi.

Jau pirmajame kurse pradėjo retėti studentų gretos - už rezistencinę veiklą buvo suimtas studentas Vytautas Endriukaitis, o paskutiniame kurse - Arvydas Bieliūnas.

Kurso seniūnas buvo Eduardas Selelionis - geriausias gydytojas tarp poetų ir geriausias poetas tarp gydytojų.

1952 m. fakultetinės terapijos katedros asistentė Elena Žurauskienė, medicininė anglų kalba. Tapo Vidaus ligų mokslinis būrelio nare (pirmininkas Juozas Blužas). Jos konferencijoje skaitytas pirmas mokslinis pranešimas "Embicino efektyvumas limfogranuliomatozės atveju".

Anuomet buvo propaguojamas šūkis: “Armijai - nacionaliniai kadrai”. Todėl į ketvirtą kursą atvažiavo generolai iš Rygos, apžiūrėjo instituto studentų garbės lentą, pasidomėjo jų visuomenine veikla ir paėmė septynis rekrūtus į Charkovo universiteto Karo medicinos fakultetą.[1]

Po 5 metų studijų teko rinktis 1 metų norimos specialybės rezidentūrą. Aldona pasirinko vidaus ligų rezidentūrą ir ją praėjo KMI Hospitalinės terapijos katedroje (katedros vedėjas doc. Zigmas Januškevičius). Po to valstybiniai egzaminai.

1954 m. valstybinius egzaminus išlaikiusi vien penketais A. Lukoševičiūtė birželio 30 d. gavo raudoną diplomą Nr. 483911 (taip buvo vadinami diplomai su pagyrimu). Išleistuvių balius Tulpės kavinėje. Tai progai Aldona pasisiuvo natūralaus šilko gėlėtą suknelę, bet jos kažkodėl neužsivilko.

Iš 75 įstojusiųjų į institutą, diplomus gavo 65, iš kurių 10 - su pagyrimu.

Keturi auklėtiniai iš šio kurso laidos tapo habilituotais daktarais, 7 - medicinos daktarais, 4 - profesoriais, 5 - docentais. Didžiausią įspūdį kursui paliko vidaus ligas dėstęs profesorius Alfredas Žiugžda.

Šio kurso absolventai buvo ir geri organizatoriai - Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninėje Povilas Barkauskas įkūrė Neurochirurgijos skyrių, Kauno klinikose Anesteziologijos pradininku tapo Juozas Gumauskas, o Urologijos kliniką įkūrė Kęstutis Jocius.

Medicininės praktikos kelyje

1954 m. Aldona Lukoševičiūtė baigusi Kauno medicinos institutą (KMI) ir įgijusi terapeuto kvalifikaciją buvo paskirta dirbti į pirmą darbovietę - Alytaus tuberkuliozės ligoninę. 1954 m. rugpjūčio 3 d. ji pradėjo dirbti pagal paskyrimą (ligoninės vyr. gydytojas Ralys). Darbo monotoniją praskraidindavo stalo tenisas ir preferansas. Budint Spalio socialistinės revoliucijos metinių šventės metu girtas ligonis su peiliu šoko ant jaunos gydytojos.

Dirbant subordinatore RKKL Hospitalinės terapijos skyriuje vedėjas Giršas Vitenšteinas įsidėmėjo pareigingą ir iniciatyvią Aldoną ir tuoj pat po baigimo pakvietė per vasaros atostogas padirbėti jo vadovaujamame skyriuje. Atvykus į klinikas TSRS Sveikatos apsaugos Ministrui jai buvo liepta pademonstruoti, kaip subordinatoriai moka registruoti elektrokardiogramą.

Po to jis ėmėsi veikimo įtikinti KMI rektorių Z. Januškevičių, kad reikia susigražinti A. Lukoševičiūtę į Kauno kliniką. Atsakydamas į rektoriaus raštą LTSR Sveikatos Apsaugos Ministro pavaduotojas Pranas Lazutka, išimties tvarka 1954-11-19 raštu Nr. 1636/K atleido ją iš paskyrimo Alytaus Tuberkuliozės ligoninėje ir leido stoti į KMI Hospitalinės terapijos katedros klinikinę ordinatūrą, kurios trukmė buvo 3 m.

1954 m. gruodžio 1 d. Aldona Lukoševičiūtė buvo priimta į KMI ordinatūrą Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Hospitalinės terapijos skyriuje. Čia buvo registruojama elektrokardiograma prieškariniu trofėjiniu Siemens firmos aparatu fotografijos juostelėje, kuri po to, kaip ir rentgenogramos, buvo ryškinama specialiame ryškinimo tirpale, plaunama, džiovinama, sukarpoma, fiksuojama prie popieriaus lapo ir aprašoma. Susirgus med. seseriai Onai Žeromskienei, Aldonai buvo pavestas tas darbas.

1956 m. rugsėjo 1 d. dar nebaigusi ordinatūros A. Lukoševičiūtė buvo paskirta Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės (RKKL, vyriausias gydytojas P. Jašinskas) Hospitalinės terapijos skyriaus (Kauno Medicinos Instituto Hospitalinės terapijos katedros klinikinės bazė) vedėja.[2] Būnant klinikinėje ordinatūroje jai buvo pasiūlyta stoti į aspirantūrą, su sąlyga jei įstosianti į TSKP partiją. Tačiau tą daryti nesutikus, neteko būti aspirante.

1958 m. prof. Z. Januškevičiui ir gyd. A. Lukoševičiūtei įtikinus RKKL direktorių doc. Petrą Jašinską iš Hospitalinės terapijos skyriaus dalies formuoti kardiologijos skyrių, buvo įkurtas pirmas Lietuvoje specializuotas 40 lovų kardiologijos terapinis skyrius. Jo vedėja buvo numatyta TSKP narė Hospitalinės terapijos katedros asist. N. Dariūtė – Maštarienė, kuriai susirgus, 1958 m. sausio 27 d. A. Lukoševičiūtė tapo šio skyriaus vedėja.

Kardiologijos platybėse

Aldona Lukoševičiūtė pirmoji Lietuvoje įdiegė fonokardiografiją, domėjosi širdies ritmo sutrikimų elektrokardiografine diagnostika ir medikamentiniu gydymu, diagnozavo sluoksniuojančią aortos aneurizmą, kuri buvo patvirtinta sekcijos duomenimis, aprašė retą perikardoretikulosarkomos atvejį, kuris buvo diagnozuotas klinikoje ir patvirtintas sekcijos duomenimis, aprašė retus sepsinio endokardito atvejus, kai jį predisponavo trauminė arterioveninė aneurizma, atviras Botalo latakas ir kt.

Dirbdama Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės kardiologinio skyriaus vedėja ji pirmoji Lietuvoje įdiegė: fonokardiografiją; elektrokardiografu užregistravo ligoniui palatoje kilusį širdies skilvelių virpėjimą; stemplinę elektrokardiogramos derivaciją širdies ritmo sutrtikimų diferencinei diagnostikai; širdies ritmo sutrikimų gydymą antiaritminiais vaistais: novokainamidu, verapamiliu, chinidinu ir kt.; kliniškai diagnozavo aortos dissekaciją, kuri buvo patvirtinta sekcijos metu; diagnozavo perikardo retikulosarkomos atvejį, kuris buvo patvirtintas sekcijos metu; diagnozavo sepsinį endokarditą esant trauminei arterioveninei aneurizmai, tarpskilvelinei pertvaros defektui, o taip pat atviram Botalo latakui;

Defibriliacijos pradininkė

1953 - 1956 m. Maskvos A. V. Višnevskio vardo chirurgijos instituto aspirantas Alfredas Smailys įsitraukė į originalius eksperimentinius tyrimus, kurių metu aukštos įtampos elektriniai impulsai buvo naudojami virpančios (fibriliuojančios) širdies ritmui atkurti. Eksperimentinių tyrimų su šunimis metu kintama elektros srove buvo įsisavintas širdies skilvelių virpėjimo nutraukimas.

Grįžęs į Kauną su tais tyrimais supažindino gyd. A. Lukoševičiūtę. Rusų mokslininkas patofiziologas N. L. Gurvičius, dirbantis V. A. Negovskio vadovaujamoje organizmo atgaivininimo laboratorijoje, defibriliatorių labai patobulino ir skirtingai nuo amerikiečių jame panaudojo ne kintamąją, o pastovią, impulsinę elektros srovę. Šį defibriliatorių jie sėkmingai naudojo eksperimentuose su šunimis.

Dirbdama kardiologijos skyriaus vedėja Aldona pradėjo domėtis širdies ritmo sutrikimais ir medikamentiniu jo gydymu, o 1962 m. – išorinės (transtorakalinės) elektrinės širdies defibriliacijos galimybėmis širdies ritmo sutrikimams – prieširdžių bei skilvelių virpėjimui – elektros srovės impulsu per krūtinės ląstą nutraukti.

1963 m. A. Lukoševičiūtė iš A. Smailio sužinojo, kad Marijampolės (tada Marijampolė vadinosi Kapsuku) ligoninė kažkokiu būdu yra gavusi Maskvoje pagamintą elektrinei širdies defibriliacijai skirtą defibriliatorių. Ką su tuo prietaisu daryti marijampoliečiai nežinojo. Vedėja pasakė, kad jei šis prietais būtų jos skyriuje, tai jis būtų panaudotas, nes staigių mirčių dėl skilvelių virpėjimo pasitaikydavo dažnai. Greitai A. Smailio dėka šis defibriliatorius buvo atiduotas į Kauną A. Lukoševičiūtės globai.

1963 m. kovo 23 d. ryte, RKKL kardiologinio skyriuje gydytojos vizitacijos metu ligonei gyd. Zofijai Danilevičienei iš Kėdainių staiga įvyko klinikinė mirtis. Gydytojai D. Vilkansienei pradėjus teikti pirmają reanimacinę pagalbą apie tai sužinojusi skyriaus vedėja A. Lukoševičiūtė greitai atsivežė ant vaistų vežimėlio uždėtą defibriliatorių ir įsitikinusi, jog yra kilęs SV, nedelsiant atliko defibriliaciją anteroposteriorinėje elektrodų padėtyje. Pakako vieno impulso ir ligonės širdis vėl ėmė plakti, atsirado kvėpavimas ir sugrįžo sąmonė.

Tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje ir SSRS, kai buvo atlikta sėkminga transtorakalinė širdies defibrilacija. Skilvelių virpėjimas buvo nutrauktas palatoje, ne operacinėje panaudojant impulsinį defibriliatorių.

1964 m. vasario 29 d. gyd. Aldona Lukoševičiūtė Kauno medicinos instituto (KMI) mokslinėje taryboje apgynė kandidatinę disertaciją tema "Kai kurie poūmio sepsinio endokardito šiuolaikinės klinikos ypatumai ir gydymo antibiotikais rezultatai (Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės 1945-1962 m. duomenimis)", mokslinis vadovas Z. Januškevičius, kuri buvo patvirtinta 1964-11-14, diplomas Nr. 007333.

Permainingas laikotarpis

Akademikas V. A. Negovskis Maskvoje ėmėsi kurti filmą apie sėkmingus žmonių atgaivinimus. Prof. A. Smailiui pasiūlius, A. Lukoševičiūtė nuvyko Maskvon į Organizmo atgaivinimo laboratoriją su 2 RKKL atgaivintais ligoniais, kurie buvo nufilmuoti. Čia ji susipažino su šioje laboratorijoje dirbusiu N. L. Gurvičiumi ir kitais darbuotojais. Iš jų sužinojo, kad pastovios elektros srovės defibruliatorius, kuris buvo pagamintas Maskvoje, yra pranašesnis už pasaulyje tuo metu naudojamus kintamos elektros srovės defibriliatorius. Ir kad su juo galima šalinti ir nemirtinus širdies ritmo sutrikimus.

N. L. Gurevičiaus padrąsinta, grįžusi iš Maskvos, suderinusi su katedrą vedėją prof. Z. Januškevičių pavadavusiu G. Vitenšteinu, 1963 m. rugsėjo mėn. A. Lukoševičiūtė pradėjo naudoti elektrinę defibriliaciją prieširdžių virpėjimui ir plazdėjimui, supraventrikulinei ir skilvelių paroksizminei tachikardijai šalinti,

1964 m. Aldona Lukoševičiūtė paskelbė pirmuosius savo mokslinius straipsnius širdies ritmo sutrikimų tematika - naudojant klinikoje išorinę defibriliacją. Ta tematika užvaldė ją daugeliui metų.

Tačiau be sėkmingos mokslinės ir gydomosios veiklos, jai vadovaujant skyriui, Klinikų peripetijose vyko ir kiti procesai, dėl kurių 1965 m. birželio 5 d. A. Lukoševičiūtė buvo atleista iš Kardiologijos skyriaus vedėjos pareigų, perkeliant ją dirbti į RKKL ligonių priėmimo skyrių eiline gydytoja. Kardiologinio skyriaus vedėja buvo paskirta A. Baubinienė.

1966 m. rugsėjo 16 d., tarpininkaujant kurso draugui anesteziologui V. Žygeliui, A. Lukoševičiūtė buvo priimta dirbti terapeute prof. A. Marcinkevičiaus vadovaujamame Kardiochirurgijos skyriuje Vilniaus miesto 3 klinikinėje ligoninėje. Čia ją draugiškai priėmė į savo būrį jaunieji kardiochirurgai V. Sirvydis, G. Uždavinys ir kiti bendradarbiai.

Ten dirbant, 1967 m. kovo 16 d. ligoniui J. Ožuolui iš Pasvalio, gulinčiam kardiochirurginiame skyriuje, įvyko ūmus miokardo infarktas ir to pasėkoje - staigi mirtis dėl skilvelių virpėjimo. A. Lukoševičiūtė šį mirtiną širdies ritmo sutrikimą nutraukė transtorakaline elektrine širdies defibriliacija. Tačiau skilvelių virpėjimas ir mirtis šiam ligoniui 5 val. laikotarpyje kartojosi dar 32 kartus (iš viso 33 kartus). Ir visais atvejais budėdama prie ligonio lovos A. Lukoševičiūtė jį pašalino elektrine defibriliacija. Tai buvo sensacija ne tik Lietuvos medicinoje bet ir pasaulyje. Skambino telefonu ir šiuo įvykiu domėjosi įvairių pasaulio dienraščių atstovai. Apie šį įvykį rašė pasaulio dienraščiai.

Po šio įvykio 1967 m. prof. Z. Januškevičius per A. Baubinienę pasiūlė A. Lukoševičiūtei grįžti į KMI. Norėdama rašyti daktarinę disertaciją ji sutiko tai daryti.

Drąsos ir kūrybos viršūnėje

1967 m. birželio 1 d. A. Lukoševičiūtė pradėjo dirbti Kauno medicinos institute Centrinėje mokslo tyrimo laboratorijoje (CMTL) jaunesniaja moksline bendradarbe.

1968 m. ji pradeda rūpintis naujai kuriamu Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Reanimacijos skyriumi.

1968 m. lapkričio 29 d. Aldona Lukoševičiūtė Kauno medicinos instituto mokslinėje taryboje apgynė medicinos mokslo daktaro (hababilituoto daktaro) disertaciją „Širdies ritmo sutrikimų gydymas elektros impulsine srove“, kuri 1969-01-27 buvo patvirtinta, diplomas Nr. 002900.

1969 m. kovo mėn. greta pareigų KMI A. Lukoševičiūtei buvo pavesta vadovauti Reanimaciniam skyriui, be atskiro atlyginimo. To skyriaus vadovės pareigas ji vykdė iki 1994 m.

1969 m. rugsėjo 12-24 d. Varnoje, Bulgarija vykusiame sympoziume ji paskelbė, jog taikant nesincronizuotą impulsą skilvelių virpėjimas kyla retai ir jį lengvai galima pašalinti papildomu impulsu.

1970 m. sausio 1 d. ji buvo pervestą į KMI Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos (ŠKSFP) mokslinio tyrimo instituto (MTI) Elektrinės širdies stimuliacijos ir defibriliacijos laboratoriją (vedėjas prof. A. Smailys) vyresniosios mokslinės bendradarbės etatą.

1970 m. lapkričio 5 d. už elektroimpulsinio metodo sukūrimą ir įdiegimą į klinikinę praktiką A. A. Višnevskiui, B. M. Cukermanui, A. J. Smailiui, A. J. Lukoševičiūtei, N. L. Gurvičiui ir V. A. Negovskiui buvo paskirta SSRS Valstybinė premija.

1970 m. toliau vadovaudama Klinikų centrinei reanimacijai A. Lukoševičūtė susidomi stempline kardiografija ir elektros impulsų panaudojimu širdies veiklos gydymui. Tais metais ji paskelbia pirmuosius mokslinius straipsnius šia tematika. Į šį darbą įtraukiama KMI Kardiologijos institute dirbanti gyd. Irena Pečiulienė.

1991 m. gegužė - Vašingtone NASPE konferencijoje, iš kairės: D. Giedrimienė, A. Lukoševičiūtė, J. Brėdikis, I. Pečiulienė, P. Stirbys

1971 m. rugsėjo 1 d. A. Lukoševičiūtė pradėjo pedagoginį darbą - tapo KMI Hospitalinės terapijos katedros dėstytoja, einanti docentės pareigas.

1972 m. A. Lukoševičiūtė, I. Pečiulienė ir inž. S. Didžgalvis pateikia paraišką išradimui "Stemplinis elektrodas defibriliacijai", kuris 1974 m. patvirtinamas: А. с. 439292. МКИ А 61 n 1/04, Но. 1768915/31-16.

1972 m. gruodžio 13 d. KMI mokslinė taryba suteikė Aldonai Lukoševičiūtei docento vardą.

1974 m. ji su inžinieriumi S. Didžgalviu ir gyd. I. L. Pečiuliene sukūrė perstemplinį elektrodą ir įrodė, jog tais atvejais kai nepavyksta pašalinti širdies ritmo sutrikimą per krutinės ląstą, daliai ligonių taisyklingą širdies ritmą galima atstatyti defibrilioujant per stemplę. Jų tyrimai įrodė, jog kilus pakartotinam širdies prieširdžių virpėjimui jį galima vėl panaikinti daug kartų ir taip palaikyti ligonui sinusinį ritmą. Tačiau tai būtina atlikti nedelsiant - ne vėliau nei iki 3 parų, siekiant išvengti galimos trombų embolijos, susidarančios prieširdžiuose.

1975 m. Aldona Lukoševičiūtė sukūrė šeimą su inžinieriumi Petru Janėnu.

1975 m. rugsėjo 1 d. Kauno medicinos institute (KMI) buvo įkurta nauja Anestezioogijos-reanimatologijos katedra su baze Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje (RKKL, III a - kabinetai Nr 60, 61,62 ir 63). Katedros vedėja buvo paskirta profesorės pareigas einanti Aldona Lukoševičiūtė. 1976 m. kovo 12 d. ji buvo išrinkta tos katedros vedėja.

1977 m. birželio mėn. lankydamasis Lietuvoje, KMI hospitalinės terapijos katedroje, JAV kardiologas, širdies defibriliacijos pradininkas JAV Bernard Lown (g. 1921-06-07 Lietuvoje, Ukmergėje, ten lankęs pradinę mokyklą, būdamas 13 m. su tėvais išvykęs į JAV, ten baigęs zoologijos bei medicinos studijas ir dirbęs Bostono ligoninėse kardiologu, 1985 m. Nobelio taikos premijos laureatas) padovanojo A. Lukoševičiūtei savo įrištą mokslinių darbų rinkinį „Cardioversion" su tokia dedikacija: „To Dr. Lukoshevichiute, a pioneer in cardioversion in the USSR and Lithuania. With affection - Bernard Lown, June 1977".

1978 m. rugpjūčio 25 d. KMI Mokslinė taryba Aldonai Lukoševičiūtei suteikė profesorės vardą.

1979 m. balandžio 22? d. jai suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokslo veikėjos vardas.

1983 m. liepos 1 d. prie Anesteziologijos ir reanimatologijos katedros buvo prijungta Radiologijos katedra, (priklausiusi čia iki 1989 m.), kuriai vadovavo A. Lukoševičiūtė.

1991 m. prof. A. Lukoševičiūtė buvo išrinkta Lietuvos Mokslo Akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus nare-eksperte. 1996 m. jo tai pozicijai buvo perrinkta antrai kadencijai - iki 2001 m.

1993 m. prof. A. Lukoševičiūtė buvo paskirta Lietuvos Nostrifikacinės komisijos (mokslinių vardų ir laipsnių pripažinimo) pirmininke.

1994 m. rupiūčio mėn. pasibaigus vadovavimo katedroje kadencijai profesorė Aldona toliau tęsė darbą KMA (1989 m. KMI pervadinta KMA - Kauno medicinos akademija) Intensyviosios medicinos katedroje.

1995 m.

1995 m. gegužės 5 d. vykusiame Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos seminare apie mirtį buvo įkurta Lietuvos paliatyviosios medicinos pagalbos draugiją (LPMPD). Draugijos prezidente buvo išrinkta profesorė Aldona Lukoševičiūtė.

1997-04-01 - 1998-04-01 profesorė Aldona – konsultantė KMA Kardiologijos institute.

2001 m. birželio 30 d. profesorė Aldona Lukoševičiūtė išėjo į pensiją.

2003 m. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu buvo apdovanota ordinu “Už nuopelnus Lietuvai” Komandoro kryžiumi.

2011 m. spalio 22 d. "Pulsas" cikle "Medikų portretai" sukurtas filmas apie prof. Aldoną Lukoševičiūtę.

A. Lukoševičiūtės ir jos mokinių širdies moksliniai tyrinėjimai ir jų pritaikymas klinikoje registruojant EKG, defibriliuojant ir stimuliaujant buvo plačiausi visoje SSRS ir pirmaujantys visame pasaulyje.

Moksliniai pasiekimai

Mokiniai

Apgintos medicinos mokslų kandidato disertacijos:
  • Nijolė Dalia Bakšienė - Platinos-vandenilio mėginys ir jo reikšmė diferencijuojant kai kuriuos bazalinius sistolinius širdies ūžesius, 1973-06-22
  • Jūratė Dubinskaitė Vaitiekūnienė - Kalio, natrio, kalcio, magnio ir chloro, o taip pat šarmų –rūgščių pusiausvyros pakitimai kraujyje po elektrinės prieširdžių defibrilacijos, 1974-06-07
  • Dagmara Ona Reingardienė - Atrioventrikulinio ir intraventrikulinio laidumo sutrikimai ūmaus miokardo infarkto metu ir elektrinė širdies stimuliacija, 1975-11-28
  • Irena Liucija Pečiulienė – Širdies ritmo sutrikimų gydymas elektroimpulsine terapija panaudojant stemplinį elektrodą, 1976-05-21
  • Virginija Stasiukynienė - Hiso pluošto potencialo registravimas nuo kūno paviršiaus ir stemplės elektrodo pagalba, 1983-04-22
  • Dalia Giedrimienė - Dažnos prieširdžių stimuliaciojs metodo sukūrimas ir jo efektyvumas nutraukiant supraventrikulinę paroksizminę tachikardiją ir prieširdžių plazdėjimą. 1985-06-14
  • Dalia Adukauskienė – Normalios P bangos parametrų nustatymas bipolinėje filtruotoje sustiprintoje stemplės EKG derivacijoje sinusinio ritmo metu, 1992-06-16
  • Jolita Klementavičienė – Kraujo plazmos osmozinis slėgis ir jo prognostinė vertė, 1992-06-25
  • Aurika Karbonskienė - Elektrokardiogramos ir arterinio spaudimo pokyčiai operuojamiesiems bendrosios anestezijos ir pneumoperitoneumo sąlygomis, 2003-04-04
Apgintos med. moklų daktaro disertacijos:
  • Nijolė Dalia Bakšienė - Vaikų širdies ritmo sutrikimų klinikoelektrofiziologinė diagnostika ir gydymas. 1987-12-11
  • Dalia Giedrimienė - Supraventrikulinės paroksizminės tachikardijos tipo nustatymas ir medikamentinių metodų bei perstemplinės širdies stimuliacijos efektyvumo įvertinimas. 1989-10-23
  • Dagmara Ona Reingardienė – Peroralinio amiodarono antiaritminis efektyvumas ir pašaliniai reiškiniai gydymo juo pradžioje bei ilgalaikio vartojimo metu. 1990-04-06

Įvertinimai

  • 1970 m. - TSRS valstybinė premija
  • 1979 m. balandžio 22? d. - Lietuvos nusipelniusios mokslo veikėjos vardas
  • 2003 m. - Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
  • 2011 m. spalio 22 d. - Dokumentinis filmas

Bibliografija

Viso yra beveik tūkstantis publikacijų, susijusių su Aldonos Lukoševičiūtės vardu. Bibliografija atskirame puslapyje.

Paruošti vadovėliai ir kitos mokomosios priemonės:
  • Reanimatologija, 1979 (A. Lukoševičiūtė, I. Marchertienė, Z.Dulevičius).
  • Homeostazė, 1983 (A. Lukoševičiūtė).
  • Anesteziologija ir reanimatologija, 1984 (A. Baublys, Z. Dulevičius, J. Ivaškevičius, A. Lukoševičiūtė, I. Marchertienė, G. Martinkėnas, A. Matulionis, D. Reingardienė).
  • Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, su kitais, 1984 m., rusų kalba
  • Intensyvi terapija, 1985 (D. Reingardienė, A. Lukoševičiūtė).
  • Anesteziologijos ir reanimatologijos saviruošos klausimai: (mokymo-metodinė priemonė) / A. Lukoševičiūtė, I. Marchertienė, Z. Dulevičius; Kauno medicinos institutas. Vilnius: LTSR SAM, 1985.32, [1] p.
  • Inkstų nepakankamumas: (mokymo-metodinė priemonė / A. Lukoševičiūtė, D. Reingardienė, D. Bumblys; LTSR Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos institutas. Kaunas: KMI, 1988. 37 p.: lent.
Metodinės rekomendacijos:
  • Parenterinis maitinimas, 1986 (A. Lukoševičiūtė)
Metodiniai laiškai:
  • Magnio apykaita ir jos sutrikimai, 1985 (A. Lukoševičiūtė)
  • Metabolinė acidozė ir jos korekcijos principai, 1985 (A. Lukoševičiūtė)

Kilmė ir šeima

Tėvai – A. Lukoševičius (g. Liepių kaime, Žeimių valsčiuje, Jonavos r.), visą gyvenimą vertėsi staliaus amatu. Jis augo su seserimi, kuri turėjo dukrą;
– A. Lukoševičienė (g. Vidulaukių kaime, Truskavos parapijoje, Kėdainių r.), darbinė veikla buvo šeimos namų ūkis. Jos tėvas buvo Vidulaukių kaimo seniūnas. Ji augo kartu su 3 seserimis, kurių viena išvyko į JAV, ten ištekėjo už Šileikos ir užaugino vieną sūnų. Kita sesuo ištekėjo už našlio Katkevičiaus ir užaugino 5 vaikus (vienas iš jų LŽŪA prof. Leonas Katkevičius). Trečia sesuo liko netekėjusi ir tarnavo namų šeimininke Kaune pas žinomus asmenis: Vileišį, Merkį.

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 99% (+32950-1716=31234 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 6% (+2096-0=2096 wiki spaudos ženklai).