Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius

Gimė 1886 m. spalio 10 d.
Pėdiškių k., Krosnos valsč., Alytaus apskr.
Mirė 1983 m. spalio 31 d. (97 m.)
Vaterburis, JAV

Veikla
vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, visuomenės veikėjas.

Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius (1886 m. spalio 10 d. Pėdiškių k., Krosnos valsč., Alytaus apskr.1983 m. spalio 31 d. Vaterburis, JAV) – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, visuomenės veikėjas.

Biografija

Aštuonerių metų našlaitis išvyko pas brolį kunigą Vincą Aleksandravičių į LenkijąLomžos priemiestį Piontnicą. Brolis mokėjo griežti smuiku ir skambinti pianinu, todėl ir Aleksandrą mokė muzikos. Mokėsi Lomžos pradžios mokykloje ir gimnazijoje, įstojo į Lomžos dainininkų draugiją „Liutnia", nuo 1906 m. pradėjo vadovauti šios draugijos lietuvių chorui.

19071913 m. Varšuvos muzikos institute studijavo vargonus, mokėsi karo kapelmeisterio meno, vadovavo Varšuvos lietuvių studentų kuopos chorui, kuriame dainavo J. Štarka, J. Bendorius, A. Iešmantą, V. Žadeika ir kiti lietuviai studentai.

1913 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje, IL. Čia pradėjo vargonininkauti Dievo Apvaizdos parapijoje ir vadovauti chorui. 1914 m. suorganizavo Lietuvos Vyčių ketvirtosios kuopos chorą (46 moterys ir 22 vyrai) ir kurį laiką jam sėkmingai vadovavo.

1915 m. su A. Pocium ir O. Klimavičiūte įsteigė L. van Beethoveno konservatoriją, buvo jos dėstytojas ir profesorius.

19161917 m. vargonininkavo Švč. Marijos Apreiškimo parapijoje Brooklyne, Niujorke, 19171921 m. Šv. Jurgio parapijoje Detroite, MI, o 19211924 m. dirbo Šv. Vincento parapijoje Springfielde, IL. Visose parapijose vadovavo ir chorams.

Nuo 1924 m. apie tris dešimtmečius vargonininkavo Šv. Juozapo parapijoje Vaterburyje ir vadovavo Vyčių chorui, kurį lankė apie 70 žmonių, iš jų didelė dalis studentų. Kolektyvas buvo pasiekęs aukštą meninį lygį, surengė per 100 koncertų, dainavo per radiją, pastatė daug operečių S. Šimkaus „Išeivis“, M. Petrausko „Adomas ir Ieva“, J. Žilevičiaus „Lietuvaitė“, A. Aleksio „Į Tėvynę“, A. Pociaus „Vestuvės“, W. R. Herberto „Klaipėdos Julė") ir kitokių muzikinių veikalų, dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose, 1939 ir 1964 m. pasaulinių parodų Niujorke lietuvių dienų koncertuose, 1956, 1961, 1966 ir 1971 m. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje bei festivaliuose.

Daug religinės muzikos koncertų surengė Šv. Juozapo lietuvių parapijos bažnyčioje, 1966 m. koncertavo Šiluvos koplyčios atidarymo iškilmėse Vašingtone. Choras turėjo tautinių šokių ansamblį ir simfoninį orkestrą, kurie taip pat dalyvaudavo tautiniuose renginiuose. A. Aleksis dar vadovavo Moterų sąjungos chorui ir Šv. Jurgio parapijos vyrų kvartetui bei studentų chorui, su savo kolektyvais koncertavo ir kituose JAV miestuose. 1934 m. Vaterburyje pradėjo lietuvių radijo valandėlę ir jai vadovavo iki 1939 m., buvo įkūręs savo Muzikos studiją ir parengė nemaža muzikantų.

Konektikuto valstijoje suorganizavo tris lietuviškų chorų dainų šventes. 19181919 ir 19231924 m. Lietuvos Vyčių organizacijos pirmininkas ir garbės narys.

Nuo 1916 m. ALRK Vargonininkų sąjungos ir šios sąjungos provincijos narys. Daug kartų buvo renkamas Centro valdybos pirmininku, įvairių meno komisijų nariu.

Nuo 1936 m. Vargonininkų sąjungos garbės narys ir garbės pirmininkas.

Buvo dar daugelio lietuvių ir amerikiečių sąjungų bei draugijų narys, 1956 m. 1-osios, 1961 m. 2-osios ir 1966 m. 3-sios JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių dirigentas ir garbės dirigentas, taip pat 1939 m. pasaulinės parodos lietuvių dienos Niujorke dirigentas. 1962 m. birželio 3 d. Vargonininkų sąjungos 50-mečio jubiliejinio koncerto Čikagoje garbės dirigentas, 1964 m. Švč. Mergelės Marijos šventovės pašventinimo iškilmių vargonininkas.

Veiklus Lietuvių muzikologijos archyvo garbės mecenatas ir žurnalo „Muzikos žinios" rėmėjas bei bendradarbis.

Sukūrė apie 100 originalių dainų, nemaža giesmių ir solo dainų, kūrinių moksleiviams, operetę „Į Tėvynę“, harmonizavo liaudies dainų. Sukūrė himnus Lietuvos Vyčių ir Moterų sąjungoms bei Lietuvių katalikų darbininkų sąjungai. Jo dainos „Berneli mūsų“ ir „Pirmyn į kovą" skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse.

Lietuvos vyriausybė, įvertindama didelius A. Aleksio nuopelnus lietuvių muzikinei kultūrai, 1938 m. apdovanojo Gedimino IV laipsnio ordinu. Jo sūnus Norbertas Aleksis (19171968) irgi muzikas ir lakūnas, tragiškai žuvo aviacijos katastrofoje.

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: