Aleksandras Barauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aleksandras Barauskas

Gimė 1899 m. liepos 15 d.
Butrimoniai, Krekenavos valsčius
Mirė 1940 m. birželio 15 d. (40 m.)
Ūta, Varėnos valsčius

Sutuoktinis(-ė) Ona Bučinskaitė-Barauskienė
Vaikai

Ona, Marytė


Veikla
pasienio policininkas

Aleksandras Barauskas (arba Aleksas Barauskas; 1899 m. liepos 15 d. Butrimoniuose, Krekenavos valsčius1940 m. birželio 15 d. Ūtoje, Varėnos valsčius) – Lietuvos pasienio policininkas.

Biografija

Gimė neturtingų ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo 4 ha žemės. Šeimoje buvo dar 5 vaikai – 2 broliai ir 3 seserys. Tėvas mirė, kai Aleksandrui buvo 7 metai.

19201923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Drausmės bataliono 2-oje kuopoje, karinis laipsnis – viršila. 19271928 m. tarnavo nepilnamečių nusikaltėlių drausmės ir auklėjimo įstaigoje auklėtoju.

Nuo 1929 m. liepos 11 d. tarnavo Alytaus apskrities pasienio policijoje, pradžioje eiliniu policininku, vėliau sargybos viršininku. Kaip pasienio policijos pareigūnas tarnavo Perlojoje, Varėnoje ir Ūtoje. 1932 m. vasarą, tarnaudamas Perlojoje, susituokė su Ona Bučinskaite (1914–2002).

1940 m. birželio 15 d. naktį Ūtos pasienio sargybos viršininkas A. Barauskas, prieš tai patikrinęs pasienio sargybos postus, su šeima ilsėjosi savo bute, mediniame vieno aukšto name. Butas kartu buvo ir pasienio sargybės būstinė. Vos už 100 metrų nuo namo buvo Baltarusijos teritorija.

Maždaug 3 val. 40 min. apie 20 sovietų kariuomenės 185-osios šaulių divizijos žvalgybinės grupės kareivių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė sargybos būstinę. Apšaudymas tęsėsi apie 20 minučių, o po to į būstinę buvo mesta granata, ji sprogo prie buto langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržė į patalpą ir išsivedė A. Barauską į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o jam nugriuvus, kitas pasieniečiui iššovė į galvą.

Įvykį matė net 8 liudininkai – A. Barausko žmona, kaimynai, namo šeimininkai, taip pat į pagalbą atskubėję dar du Lietuvos policininkai, kurie taip pat buvo apšaudyti ir pasitraukė. A. Barauskas mirė jau vežamas pas gydytoją. Po įvykdytos Lietuvos pareigūno egzekucijos sovietų kariai pasitraukė į savo pozicijas. [1][2]

Palaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje.

2010 m. balandžio 29 d. LR Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Vyriausybei rekomenduojama kreiptis į Rusiją su prašymu ištirti pareigūno mirties aplinkybes, nustatytus kaltininkus nubausti bei skirti kompensaciją artimiesiems. [3]

Atminimo įamžinimas

1992 m. jo žūties vietoje Ūtos kaime pastatytas atminimo kryžius. 2005 m. gegužės 10 d. apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. 2005 m. birželio 15 d. Ūtos kaime Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas-paminklas. [4]

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), įamžindama jo atminimą, pritarus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui, nutarė nuo 2006 m. birželio 15 d. VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai suteikti Aleksandro Barausko vardą. [5][6]

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: