Aleksandras Liapunovas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aleksandras Liapunovas
rus. Александр Михайлович Ляпунов
Alexander Ljapunow jung.jpg

Gimė 1857 m. birželio 6 d.
Jaroslavlis
Mirė 1918 m. lapkričio 3 d. (61 m.)
Odesa

Tėvai Michailas Liapunovas

Organizacijos Charkovo universitetas
Charkovo technologijos institutas
Odesos universitetas
Pareigos profesorius

Alma mater Peterburgo universitetas

Vikiteka Aleksandras LiapunovasVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Aleksandras Liapunovas (rus. Александр Михайлович Ляпунов, 1857 m. birželio 6 d. Jaroslavlis1918 m. lapkričio 3 d. Odesa) – rusų matematikas ir mechanikas. Peterburgo mokslų akademijos narys.

Turinys

Biografija

Tėvas astronomas, Demidovo teisės licėjaus direktorius Michailas Liapunovas, broliai kompozitorius Sergejus Liapunovas ir kalbininkas Borisas Liapunovas. Tėvui 1868 m. mirus motina su vaikais 1870 m. persikėlė į Žemutinį Naugardą, ten Aleksandras 1876 m. aukso medaliu baigė gimnaziją. 1880 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą. 18851902 m. dėstė Charkovo universitete, 18871893 m. Charkovo technologijos institute; nuo 1892 m. profesorius. 1901 m. Peterburgo mokslų akademijos narys. 19021917 m. dirbo Peterburgo mokslų akademijoje. 1917 m. su sergančia plaučių tuberkulioze žmona apsigyveno Odesoje. 1918 m. dėstė Odesos universitete. Mirus žmonai nusišovė.

Mokslinė veikla

Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys – potencialo teorija, tikimybių teorija. Sukūrė mechaninių sistemų pusiausvyros ir judėjimo stabilumo teoriją ir jos matematinį aparatą. Ištobulino tolygiai besisukančio skysčio figūrų teoriją, įrodė, kad egzistuoja vienalyčių ir nevienalyčių skysčių pusiausviros figūros, artimos elipsoidui ir sferai, kad kriaušės pavidalo pusiausviros figūros nestabilios. Ištyrė elektros potencialo priklausomybę nuo netolygiai pasiskirsčiusių paviršiuje krūvių, įrodė, kad Dirichlė uždavinio Gryno funkcijos yra simetriškos. Tikimybių teorijoje sukūrė charakteristinių funkcijų)metodą, apibendrinęs P. Čebyševo ir A. Markovo tyrimus įrodė Liapunovo teoremą.[1]

Literatūra

  • Цыкало А. Л. Александр Михайлович Ляпунов. 1857–1918. М.: Наука, 1988.
  • Чеботарёв Г. А., Лукомская А. М., Смирнов В. И. (Ред.) Александр Михайлович Ляпунов. 1953. 268 с.
  • Анатолий Шибанов. Александр Михайлович Ляпунов. / Молодая гвардия. 1985. 336 с.

Šaltiniai

  1. Aleksandras Liapunovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 68 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: