Aleksandras Maceina
Aleksandras Maceina (1877 m. ... d., Bagrėno kaime, Ašmintos valsčiuje, Prienų parapija - 1957 m. ... d. Klebiškis, Marijampolės apskritis, palaidotas senose Prienų kapinėse).
Gyvenimo įžanga
Jo tėvai buvo neturtingi ūkininkai.
1898 m. išėjo tarnauti į rusų caro kariuomenę, atitarnavo 4 metus ir 8 mėn. Centrinėje Rusijos karo ligoninėje Petrograde buvo vyr. sanitaru, vyr. puskarininkiu, chirurginio skyriaus ūkvedžiu.
1910 m. nupirko iš Klebiškio dvaro Klebiškio valsčiaus Marijampolės apskrities 15 hektarų žemės su trobesiais ir persikėlė ten gyventi. Mažą ūkelį Bagrėne paliko dviem seserims ir broliui.
Paauglystėje jis sutiko nuo caro persekiojimų besislapstančius knygnešius, iš kurių vienas dvejus metus slapčia mokė jį rašyti, skaityti ir skaičiuoti. Taip jis pamėgo knygą ir kiek leido galimybės, skaitė, o kartu prie knygos pratino bei mokytis skatino savo vaikus. Jis pats aktyviai dalyvavo švietėjiškoje visuomeninėje veikloje.
Šeima
Su pirmąja žmona Ieva Morkūnaite Aleksandras sulaukė 7 vaikų, tačiau keturi iš jų mirė dar kūdikystėje.
Liko tik trys: sūnūs - Antanas Maceina, Juozas Maceina ir duktė - Marcelė Maceinaitė. Iš jų tik vienas Antanas gavo aukštąjį išsilavinimą, kiti du buvo savamoksliai, tačiau labai gabūs.
1919 m. jis antrą kartą vedė 1899 m. gimimo Kateriną Banionytę iš Ašmintos kaimo, Ašmintos valsčiaus, Prienų parapijos.
Su antrąja žmona Aleksandras susilaukė irgi 7 vaikų - visi jie išgyveno, daugelis jų tapo mokytojais. Katerina mirė 1963 m. Palaidota naujose Prienų kapinėse.
Asmenybė
Aleksandras Maceina buvo gana turtingas žmogus, turintis savo namus, restoraną, kino teatrą, žemės. Be to jis išsikovojo ir aukštą padėtį visuomenėje — buvo viršaitis. Tai jis pasiekė savo neeiliniu protu, veržlumu, mokėjimu bendrauti su žmonėmis.
Buvo labai religingas žmogus, turėjo gerą balsą ir nuolat dainavo Prienų bažnyčios chore.