Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Aleksandras Vasiliauskas (1940)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aleksandras Vasiliauskas
A. Vasiliauskas. Dar ne visus išmoktus mokykloje armonikos akordus pamiršo.jpg
Dar ne visus išmoktus mokykloje armonikos akordus pamiršo (2008 m.)
50 metų praėjus po mokyklos baigimo

Gimė 1940 m. sausio 25 d. (77 m.)
Žvirgždžiuose, Varnių valsčius
Mirė 2016 m. rugsėjo 12 d. (76 m.)
Vilniuje

Sutuoktinis(-ė)
Vaikai

Veikla
mokslinė, organizacinė
Sritis ekonomika, mokslo organizavimas
Pareigos
  • 1965-1966 Mokslų akademija Fizikos–matematikos institutas, technikas

  • 1966-1969 Kaimo statybos ministerija Statybos ekonomikos ir valdymo laboratorija, skyriaus viršininkas

  • 1969-1974 Valstybinė plano komisija Skaičiavimo centras, skyriaus viršininkas

  • 1974-1978 Valstybinis plano komitetas Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinių tyrimų institutas, skyriaus vedėjas

  • 1978-1989 Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinių tyrimų institutas, direktorius

  • 1990-1993 Vilniaus universitetas Ekonomikos fakultetas, profesorius

  • 1993-1994 LR Prezidentūra, Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais

  • 1994-1995 LR Ekonomikos ministerija, ministras

  • 1995-1999 LMA Europos integracijos tyrimų centras, direktorius

  • 1999-2009 LMA Ekonomikos institutas, vyriausias mokslinis darbuotojas, direktorius

  • 2009 LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, pirmininkas

Išsilavinimas
  • 1954-1958 Pavandenės vidurinė mokykla, Varnių raj., moksleivis

  • 1958-1965 Vilniaus universitetas Fizikos-matematikos fakultetas, studentas

Kvalifikacija
  • 1972 Ekonomikos mokslų kandidatas

  • 1977 Ekonomikos mokslų daktaras

Narystė MA
  • 1991 m. Lietuvos Mokslų Akademijos narys

Žinomas už mokslinę, pedagoginę, visuomeninę ir politinę veiklą
Nuopelnai Ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžius - už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje

Turinys

Aleksandras Vasiliauskas (g. 1940 m. sausio 25 d. Žvirgždžių kaimas, Varnių valsčius - 2016 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje) – matematikas, habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, ministras.

Kilmė ir šeima

Tėvas – Antanas Vasiliauskas (1914 m. Žvirgždžių kaime Varnių valsčiuje - 1968 m., palaidotas Pavandenės kapinėse), valstietis su 3 klasių pradiniu išsilavinimu. Jo tėvas Pranas Vasiliauskas žuvo 1915 m. Pirmojo pasaulinio pradžioje mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. Atsisakęs už dyką dirbti patėvio ūkyje, iki vedybų bernavo pas kitus ūkininkus. Po vedybų iki sovietmečio kolektyvizacijos ūkininkavo savo privačiame 12 ha valstiečio ūkyje, kurį sudarė du skirtinguose kaimuose esantys sklypai (7 ha gauta iš patėvio žemė ir 5 ha žmonos paveldėta žemė). Nuosavas ūkis, nors ir kukliai, tenkino 5 asmenų šeimos poreikius. Tėvas, kaip nagingas medinių namų statybos ir staliaus gaminių meistras, užsidirbdavo ir papildomų pajamų. Nors turėdamas ir nepilną pradinį išsilavinimą, jis buvo apsiskaitęs ir kaimynų pripažįstamas kaimo autoritetu ne tik ūkiniais klausimais. Jaunystėje susirgo sunkia astmos forma ir mirė 54 m. amžiaus.
Mama – Aurelija Vasiliauskienė (Montrimaitė, 1918 m. Drabūkščių kaime Varnių valsčiuje - 1998 m., palaidota Pavandenės kapinėse). Jos tėvai Ignas ir Ona Montrimai apsivedė emigracijoje JAV (Čikaga) ir 1918 metais sugrįžo į Lietuvą. Dirbdamas viename iš Čikagos mėsos fabrikų elektriku Ignas Montrimas buvo patyręs didelę traumą (teko amputuoti kelis vienos rankos pirštus). Už gautą kompensaciją sugebėjo iš Pavandenės dvaro nusipirkti žemės sklypą, tinkamą vandens malūnui pastatyti Kruopainių kaime. Iš malūno gaunamos pajamos leido pakankamai pasiturinčiai gyventi sparčiai didėjančiai Montrimų šeimai. Tačiau po staigios Igno Montrimo mirties 1932 m. vien moterų (motina ir 6 dukterys) nekruopščiai prižiūrimą malūną nušlavė galingas pavasario potvynis. Suaugusiai Aurelijai teko tarnauti samdine pas turtingesnius ūkininkus. Sovietmečiu iki pensijos pusdykiai dirbo lauko darbininke Pavandenės kolūkyje, vėliau virtusiame tarybiniu ūkiu. Sovietmečiu penkių asmenų šeima padoriau prasimaitindavo vien mamos versloviškumo (sovietų laikais vadinto spekuliacija) dėka: ji kepdavo ir pardavinėdavo turguje bandeles ir baronkes, supirkdavo iš kaimynų ir perparduodavo turguje Šiauliuose ir net Rygoje sviestą, kiaušinius, šviežią žuvį. Mama skirtingai nuo tėvo buvo aktyvi bažnyčios bendruomenės veikėja: ilgus metus giedojo bažnyčios chore, be jos giedorės paslaugos neapsieidavo ne vienos pas kaimynus laidotuvės.
Seserys - Jadvyga Vasiliauskaitė (Vaigauskienė, g. 1941 m. Žvirgždžiuose, Varnių valsčius), vakarinę vidurinę mokyklą baigė kartu su savo jauniausia dukra. Iki pensijos dirbo Pavandenio tarybiniame ūkyje lauko darbininke ir gyvulininkystės fermose. Išaugino du sūnus ir dvi dukras. Gyvena Pavandenėje; – Justina Vasiliauskaitė (Gudauskienė, 1942 m. Žvirgždžiuose, Varnių valsčius), nebaigė vidurinės mokyklos, dirbo iki pensijos įvairius darbus tarybiniuose ūkiuose bei prekyboje. Išaugino tris sūnus ir dukrą. Gyvena Šiaulių mieste.

Šeima – žmona Egidija Vasiliauskienė (Laumenskaitė, g. 1955 m. rugsėjo 3 d., Vilniuje), ekonomikos daktarė, Dvasinio ugdymo ir meditacijos centro Vilniuje vadovė.
Antroje santuokoje nuo 1986 m. su Egidija Laumenskaite 1988 m. gimė sūnus Lukas Vasiliauskas. Sėkmingai baigęs matematikos (ekonometrija) bakalauro studijas Vilniaus universitete, dar nepasirinko specialybės magistro studijoms. Pasirinkimą vadovauti APPLE kompiuterių prekybos tinklo Lietuvoje pardavimų tarnybai nulėmė ilgametis domėjimasis šio tipo kompiuteriais mokslo metais vidurinėje mokykloje ir universitete. Luko santuokoje (2012) su Monika Stančikaite pradedama puoselėti nauja Vasiliauskų giminės medžio šaka.
Pirmoji santuoka su Regina Važnevičiūte (1942-2008, teisininkė, prokuratūros organų darbuotoja) truko beveik 20 metų (1963-1982 m.). Duktė - Violeta Vasiliauskaitė (Budrikienė, 1965-1993 m.), jai nelaimingai susiklostė santuoka, su dižiulėmis komplikacijomis buvo pašalinta tulžies pūslė. Mirdama 1993 m. 28 metų amžiaus (savižudybė), paliko mažametį (g. 1986) sūnų Darių Budrikį. Užaugintą močiūtės, baigusį vidurinę ir profesinę mokyklas, vos keletą metų padirbėjusį 25 m. amžiaus anūką Darių 2011 m. staiga pakirto galvoje sprogusi aneurizma. Sūnus – Artūras Vasiliauskas (g. 1970), baigęs istorijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, istorijos magistro studijas JAV universitete Budapešte, doktorantūros studijas Londono universitete, įgyjo istorijos daktaro mokslinį laipsnį. Skaito studentams istorijos paskaitas Vilniaus universitete, vadovauja Britų Tarybos švietimo ir informacijos centrui Lietuvoje. Santuokoje su lenkaite iš Varšuvos Julita Krasinska gimęs (2004) sūnus Augustas Vasiliauskas sėkmingai mokosi muzikos (saksofonas) Vilniaus nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo menų mokykloje.

Moksleivio ir studijų metai

Aleksandras Vasiliauskas abiturientas (1958 m.)

1946-1950 m. mokėsi Pavandenės pradinėje mokykloje, 1950-1953 m. - septynmete tapusioje Pavandenės mokykloje (II septintokų laida).

1954-1958 m. mokėsi Pavandenės vidurinėje mokykloje (I abiturientų laida). Išleidusi 42 abiturientų laidas Pavandenės vidurinė mokykla virto pagrindinė mokykla, kuri 2015 m. galiausiai buvo uždaryta. Žemaitijos užkampyje veiklą pradėjusi direktorės Vincės Keturauskienės vadovaujama Pavandenės vidurinė mokykla per trumpą laiką išsiugdė darnų ir aukštos kvalifikacijos pedagogų kolektyvą. Klasės auklėtoja Adelė Kizlaitytė buvo lietuvių literatūros mokytoja, baigusi Vilniaus universitete stacionarias lituanistikos studijas.

1958 m., Aleksandras sėkmingai išlaikęs stojamuosius egzaminus, pradėjo matematikos studijas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos–matematikos fakultete. Studijuodamas savo laiko neskyrė vien teoremų įrodymams gvildenti ir sudėtingiems matematikos uždaviniams spręsti, kuriuos formuluodavo savo paskaitose garsiausi Lietuvoje matematikos profesoriai ir docentai.

Aktyviai dalyvavo universitetinėje saviveikloje, atlikdamas “sunkias” būgnininko pareigas studentų pučiamųjų orkestre, nepraleisdavo progų sulošti su bendramoksliais preferanso ar dalyvauti kitokiose studentiškuose pramogose. Studijų pusiaukelėje, pagal pažymius skirstant studentus į gamybinį ir pedagoginį profilius, buvo rengiamas matematikos mokytojo darbui.

Išvengti jam nepatrauklios matematikos mokytojo karjeros pavyko, išlaikius egzaminus ir gamybinėje, ir pedagoginėje grupėse. Gavus matematiko (skaičiavimo matematika) diplomą 1965 m. Aleksandras buvo paskirtas į LTSR Mokslų akademijos „Fizikos ir matematikos institutą“.

Profesinė karjera

Siekdamas išspręsti jaunai trijų asmenų šeimai su mažamete dukra labai opią sovietiniais metais apsirūpinimo būstu problemą, po metų darbo LTSR Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute techniku A. Vasiliauskas 1966 m. perėjo dirbti į LTSR Kaimo statybos ministerijos Statybos ekonomikos ir valdymo laboratoriją vyr. projekto inžinieriumi ir skyriaus viršininku.

1969 m. jis tapo naujai įsteigto LTSR Valstybinės plano komisijos Skaičiavimo centro skyriaus viršininku ir čia dirbo iki 1974 m. Veikla pastarosiose darbovietėse buvo susijusi su praktiniais matematikos ir elektroninių skaičiavimo mašinų (ESM) taikymais valdymo ir planavimo uždavinių sprendimui.

1974 m. Aleksandras tapo LTSR Valstybinio plano komiteto Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinių tyrimų instituto (LŪPEMTI) skyriaus vedėju (iki 1978 m.).

1978-1989 m. Aleksandras Vasiliauskas buvo LŪPEMTI direktorius.

1990 m. - 1993 m. VU Ekonomikos fak. profesorius.

1993 - 1994 m. LR Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais.

1994 - 1995 m. LR Ekonomikos ministras.

1995 - 1999 m. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) „Europos integracijos tyrimų centro“ direktorius.

1999 - 2009 m. LMA „Ekonomikos instituto“ vyriausias mokslinis bendradarbis (nuo 2008 m. direktorius).

Nuo 2009 m. LMA „Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus“ pirmininkas, prezidiumo narys.

Mokslinė veikla

Vertindamas savo mokslinės veiklos kelią, ypatingą pagarbą ir dėkingumą Aleksandras Vasiliauskas jaučia trims akademikams - Eduardui Vilkui (1935-2008), Aleksandrui Čyrui (1927-2001) ir Raimundui Rajeckui (1937-1998).

Pirmąjį smalsumą mokslinei karjerai sužadino E. Vilko perskaitytas tiesinio programavimo kursas apie matematikos taikymą ieškant protingų (optimalių) sprendimų, jo vadovavimas diplominiam darbui ir pakvietimas dirbti į LMA Fizikos ir matematikos institute jo vadovaujamą „Operacijų tyrimo sektorių“.

E. Vilkas diplominiam darbui suformulavo užduotį sukurti specifinį tiesinio programavimo algoritmą A. Čyro suformuluotam optimalių statybinių konstrukcijų skaičiavimo uždaviniui. Kaip bendraautorius su A. Čyru publikavo savo pirmąjį mokslinį straipsnį (rusų kalba) Optimalių deformuojamų konstrukcinių sistemų skaičiavimas parametrinio tiesinio programavimo metodu. Pradėjus dirbti „Operacijų tyrimo sektoriuje“, E. Vilkas pavedė sudėtingos ir pasauliniu mastu svarbios „Šteinerio problemos“ tyrinėjimo užduotį. Šiandien Aleksandras tebeabejoja, ar jam vėliau būtų pavykę pasiekti kokį nors mokslų kandidato laipsniui derantį mokslinį rezultatatą.

Šteinerio problemos spastų pavyko išvengti, pradėjus dirbti Valstybinės plano komisijos (VPK) Skaičiavimo centre, kurio moksliniu vadovu buvo VPK matematinių metodų taikymo skyriaus viršininkas R. Rajeckas. Grįžęs po aspirantūros Maskvoje R. Rajeckas sutelkė gabių Vilniaus, Kauno, Maskvos ir Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) aukštąsias mokyklas baigusių ekonominės kibernetikos specialistų kolektyvą, kurio pagrindu vėiau buvo įsteigtas VPK Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinių tyrimų institutas.

R. Rajeckas buvo moksliniu vadovu kandidatinei disertacijai, skirtai automatizuotos planinių skaičiavimų sistemos (APSS) informacinės įrangos kūrimo problemoms (apginta 1972 m. Maskvos Lomonosovo universiteto Ekonomikos fakultete) ir moksliniu konsultantu daktarinei disertacijai, skirtai sąjunginės respublikos automatizuotų valdymo sistemų (AVS) integracijos problemoms (apginta 1977 m. SSRS Mokslų akademijos Centriniame ekonomikos ir matematikos institute). VPK Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinių tyrimų institute dirbo informacinių sistemų skyriaus vedėju, o R. Rajeckui perėjus nuolatiniam darbui į Vilniaus universitetą, 1978 m. buvo paskirtas šio instituto direktoriumi.

Savo moksliniuose darbuose tyrė ekonominės informacijos teorijos, valdymo ir planavimo informacinių sistemų, Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, šalies ekonomikos plėtros veiksnių ir strategijos, firmų ir įmonių strateginio valdymo problemas.

Vadovavo ekspertų grupėms rengiant „Lietuvos ekonomikos plėtros ilgalaikes strategijas“ iki 2015 ir 2020 m. bei „Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją“ iki 2020 m.

Paskelbė per 120 mokslinių darbų, asmeniškai ir su bendraautoriais parašė 3 monografijas, kurių tarpe 3 vadovėliai universitetų studentams.

Parengti mokslininkai

Parengė 8 ekonomikos mokslų kandidatus (socialinių mokslų daktarus).

Pedagoginė veikla

1980 m. Aleksandras Vasiliauskas pradėjo pedagoginį darbą - iki 1990 m. dirbo antraeilėse profesoriaus pareigose Vilniaus universitete (VU) Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete, kur skaitė “Automatizuotos valdymo sistemos“ ir “Valstybės ekonominė politika” kursų paskaitas „Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete ekonominės kibernetikos“ specialybės studentams.

1990 - 1993 m. dirbo šį darbą pilnu profesoriaus etatu.
1990 - 1993 m. buvo Vilniaus universiteto ir Ekonomikos fakulteto tarybų nariu.

1996 m. - 2006 m. antraeilėse profesoriaus pareigose Kauno technologijos universiteto (KTU) „Ekonomikos ir vadybos fakulteto“ magistro studijų pakopos studentams skaitė “Strateginio valdymo metodologija” kurso paskaitas.

2002 m. išleistas, 2004, 2005, 2006, 2007 m. perspausdintas Aleksandro Vasiliausko vadovėlis “Strateginis valdymas” buvo populiarus ir naudojamas visuose Lietuvos universitetuose.

Visuomeninė ir ekspertinė veikla

Aktyviai vykdo kiekvienam mokslininkui ir Lietuvos mokslų akademijos nariui svarbiausią visuomeninę funkciją - mokslinių žinių sklaida plačiąjai visuomenei įvairiomis formomis: viešosios paskaitos visuomenei, dalyvavimas grupiniuose mokslininkų susitikimuose su visuomene Lietuvos miestuose ir rajonuose, mokslinių žinių sklaida per žiniasklaidos priemones (televizija, radijas, laikraščiai, žurnalai, interneto tinklalapiai), priemonės su plačiosios visuomenės dalyvavimu (konferencijos, seminarai, diskusijos, naujų knygų sutiktuvės ir pan.).

Kaip mokslinis ekspertas savo inicityva ir pakviestas rengė ir teikė politikams bei valdžios institucijoms savo vertinimus ir pasiūlymus įvairiais valstybės ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos komisijos pirmininkas Vytauto Andriaus Graičiūno nominacijai teikti už vadybos mokslininkų ir praktikų nuopelnus (2006-2011).

Lietuvos banko ir Mokslų akademijos komisijos pirmininkas Vlado Jurgučio premijai teikti už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslo darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonomikos srityse (2013-2015).

LR Seimo komisijos narys skirti Nepriklausomybės stipendijas humanitarinių ir socialinių mokslų srities jauniesiems mokslininkams (2000-2014).

Kaip Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, subūrė 10 skyriaus narių kolektyvinei studijai, atskleidžiančiai svarbiausias grėsmes Lietuvos valstybės ir visuomenės sėkmingai raidai.

Studijos rezultatai paskelbti visuomenei trilogijoje “Nerimas”, išleistoje 2012, 2014 ir 2016 m.

Politika

Atgimimo Sąjūdžio sužadinto Lietuvos piliečių politinio aktyvumo paskatintas nesėkmingai dalyvavo pirmuosiose laisvuose liaudies deputatų rinkimuose į TSRS Aukščiausiąją Tarybą 1988 m. TSRS liaudies deputatu iš 13 pretendentų rinkiminėje apygardoje buvo išrinktas Atgimimo Sąjūdžio iškeltas prof. Kazimieras Antanavičius. Vėlesniuose rinkimuose į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir LR Seimą nebedalyvavo.

1993 m. buvo pakviestas dirbti prezidento Argirdo Brazausko patarėju ekonomikos klausimais.

1994 m. tapo LR ekonomikos ministru po buvusio ministro Juliaus Veselkos atsistatydinimo: ministro pareigas pasiūlė tiesiogiai A. Brazauskas, atmetęs premjero A. Šleževičiaus siūlytą kitą kandidatūrą. Tačiau šį savo sprendimą Aleksandras vėliau pripažino klaida.

A. Šleževičius blokuodavo bet kokias LR ekonomikos ministro A. Vasiliausko siūlomas mokesčių reformos, energetikos tarifų mažinimo ir kitas iniciatyvas. Galiausiai, apkaltinus, kad nevykdomi jo nurodymai ir pavedimai, pasiūlė atsistatydinti. LR Prezidentas A. Brazauskas po trijų mėnesių delsimo ir nesėkmingų raginimų likti ministro poste atsistatydinimo pareiškimą patenkino.

Įvertinimai

  • Ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžius - už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje (2007-06-14)
  • 1991, 1996, 2001 ir 2006 m. rinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariu ekspertu
  • 2009 m. – LMA narys korespondentas
  • 2011 m. – LMA tikrasis narys
  • 2015 m. – LMA narys emeritas
  • 2009 m. – LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, prezidiumo narys 2009 - 2013 m. kadencijai
  • 2013 m. – LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, prezidiumo narys 2013 - 2017 m. kadencijai

Pomėgiai

Kelionės į užsienį, domėjimasis Lietuvos priešistore ir istorija. Jei šiandien galėtų rinktis sritį universitetinėms studijoms ir moksliniams tyrimams, pasirinktų istoriją.

Svarbiausia vertybinė nuostata:
Nekask kitam žmogui duobės, nors ir nesi tikras, kad kažkas kitas tau jos nekasa.

Groja anūkas ir senelis

Groja Aleksandras Vasiliauskas ir jo anūkas.

Groja anūkas ir senelis. SCENES D'ENFATNS Groja anūkas ir senelis. Alphonic Groja anūkas ir senelis. Dunojaus bangos
Groja anūkas ir senelis. O Sole Mio Groja anūkas ir senelis. Plaukia sau laivelis Groja anūkas ir senelis. Romance CELEBRE

Bibliografija

Knygos:
  • Ekonominių rodiklių kalbos modeliavimas (1973, rusų kalba).
  • Sąjunginės respublikos liaudies ūkio valdymo automatizavimo pagrindai (1975, rusų kalba, bendraautoriai L. Koniajeva, R. Rajeckas).
  • Firmų strateginis valdymas (2001).
  • Strateginis valdymas (2002, perspausdintas 2004, 2005, 2006, 2007).
  • Strateginis valdymas - įmonių ir nacionalinės ekonomikos strategijų sintezė (2015).
  • Nerimas - svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių įžvalgos (2012, bendraautoriai V. Daujotytė, V. Mikelėnas, A. Šliogeris, V. Žulkus).
  • Nerimas 2 - tautiškumas ir demokratija: tikros ir apgaulingos formos (2014, bendraautoriai V. Daujotytė, E. Jovaiša, G. Kuprevičius, Z. Norkus).
  • Nerimas 3 - išsaugoti Lietuvos valstybę (2015, bendraautoriai G. Blažienė, V. Daujotytė, Z. Kiaupa, G. Kuprevičius).
  • Prof., LMA akademikas Aleksandras Vasiliauskas. Sovietinė Lietuvos industrializacija: strateginiai sprendimai ir jiems įtaką dariusios asmenybės. Knyga Lietuvai ir pasauliui. Vilnius. 2016. – 116 p. (html)
  • Aleksandras Vasiliauskas. Pavandenės mokyklų internetinė istorija. Nebaigtas ir netaisytas rankraštis, rengtas specialiai Enciklopedijai Lietuvai ir pasauliui. Knyga Lietuvai ir pasauliui. Vilnius. 2017.
Straipsniai:

Per 90 mokslinių straipsnių.

Šaltiniai

Parengta pagal iki 2016 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Aleksandru Vasiliausku.
Postas
Prieš tai:
Julius Veselka
Lietuvos Ekonomikos ministras
1994 - 1995
Po to:
Vytas Navickas

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: