Aleksandrija (Šiauliai)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aleksandrija
Aleksandrija4300.jpg

Aleksandrija
55°55′19″N 23°22′08″E / 55.922°N 23.369°E / 55.922; 23.369 (Aleksandrija (Šiauliai))Koordinatės:55°55′19″N 23°22′08″E / 55.922°N 23.369°E / 55.922; 23.369 (Aleksandrija (Šiauliai))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija: Šiaulių kaimiškoji seniūnija
Gyventojų: 177 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Aleksandrijà
Kilmininkas: Aleksandrìjos
Naudininkas: Aleksandrìjai
Galininkas: Aleksandrìją
Įnagininkas: Aleksandrijà
Vietininkas: Aleksandrìjoje


Filmuota medžiaga.[1]

Aleksandrija – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Šiaulių miesto centro, abipus kelio į Kairius ir Radviliškį. Aleksandrijos seniūnaitija.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Havezate 0gr.gif Aleksandrijos dvaro griuvėsiai
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Ribojasi šiaurėje su Lepšiais, rytuose su Bertužiais, pietuose su Zokniais, vakaruose su Šimše. Rajonas kalvotas, kalvose trykšta keli šaltiniai, turintys gydomųjų savybių.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Aleksandrija (Šiauliai) OpenLayers žemėlapyje
Aleksandrija (Šiauliai) TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Istorija

Šiaulių gegužinių vieta
Akmuo „Labora“

Rajono teritorijoje žmonių gyventa jau VIII–IX a. Tai rodo senkapio, kurį tyrinėjo archeologas Balys Tarvydas. Jo radiniai dabar saugomi Aušros muziejuje.

1886 m. grafas Aleksandrijoje pastatė plytinę ir koklių fabriką, kuriame dirbo 50 darbininkų. Iš šios plytinės plytų pastatyta Didždvario gimnazija, Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia, bankas, paštas ir daugelis kitų miesto pastatų. 1902 m. plytinę iš Vladimiro Zubovo nupirko Miša Lensonas ir Icikas Frankas. Po Antrojo pasaulinio karo plytinės pastatuose veikė raštinės reikmenų fabrikas „Beržas“.

XIX a. pab. – XX a. pradžioje Aleksandrijoje buvo gražus pušynas, pamėgtas šiauliečių. 1894 m. jame įvyko pirmoji Šiaulių gegužinė, kurioje dalyvavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis. Ir vėliau čia vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos. Gegužinės prisiminimui 1934 m. pušynėlyje įkastas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu „Labora“ (lot. labora – „dirbk“).

Pavadinimo kilmė

Kadaise čia buvusį dvarą ir kaimą vadino Lepšiais. 1795 ar 1832 m. dvarą įsigijo grafas Nikolajus Zubovas, kuris pastatydino naujus dvaro rūmus ir kitus trobesius. Dvaras N. Zubovo žmonos Aleksandros garbei buvo pavadintas Aleksandrija (asmenvardinis vietovardis).

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1984 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
183 169 138 233 247 350 290 177

Žymūs žmonės

Vandalų sudaužyta paminklinė lenta

Aleksandrijos kalvelėje, prie plento, palaidotas įžymus Lietuvos miškininkas, rašytojas bei visuomenininkas profesorius Povilas Matulionis (1860–1932), paskutinius gyvenimo metus praleidęs Aleksandrijoje. Jis piktinosi klerikalų veikla, buvo laisvamanis. Reikšdamas protestą prieš valdžią ir kunigus, paprašė artimųjų, kad jo palaikus po mirties palaidotų nešventintoje žemėje. Tačiau sovietinio mankurtizmo laikotarpiu kalvoje pradėtas kasti smėlis ir žvyras, išnaikinta didžioji pušyno dalis, o vėliau memorialinėje vietoje įrengta motociklų lenktynių trasa.

P. Matulionį primena stogastulpis prie kelio ŠiauliaiPanevėžys (autorius – liaudies meistras A. Česnulevičius), pastatytas profesoriaus mirties 50-mečio proga. Miško darbuotojai ir gamtosaugininkai tuo pačiu netoli jo kapo pasodino 72 ąžuolų giraitę (tiek metų gyveno profesorius).

Šaltiniai

  1. Aleksandrija. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  3. Aleksandrija (Šiauliai) maps.vlasenko.net
  4. Aleksandrija (Šiauliai) loadmap.net
  5. Aleksandrija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 41 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: