Aleksotas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą Vilkaviškio rajone žr. Aleksotas (Vilkaviškis).
Aleksotas
Aleksoto tiltas 2006-07-16.jpg
Aleksoto tiltas

Aleksotas
54°52′59″N 23°54′00″E / 54.883°N 23.900°E / 54.883; 23.900 (Aleksotas)Koordinatės:54°52′59″N 23°54′00″E / 54.883°N 23.900°E / 54.883; 23.900 (Aleksotas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Aleksoto seniūnija
Gyventojų: 10 522 (?)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Aleksótas
Kilmininkas: Aleksóto
Naudininkas: Aleksótui
Galininkas: Aleksótą
Įnagininkas: Aleksótu
Vietininkas: Aleksóte
Istoriniai pavadinimai

Aleksotas – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante. Užima 2200 ha plotą. Vakarų pusėje Aleksotą supa Marvelė, pietuose – Kazliškiai, rytuose – Freda. Kitame Nemuno krante yra Kauno senamiestis, su kuriuo jungia Aleksoto tiltas. Įsikūrusi Aleksoto bendruomenė.

Turinys

Infrastruktūra

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI Eglise icone.svg Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia (pastatyta 1997 m.)
koplyčia
VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI Japanese Map symbol (Library).svg biblioteka (nuo 1940 m.)
Map symbol post office 02.png paštas
S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas
Lietuvos aviacijos muziejus
ŪKIS Kauno stiklo fabrikas (nuo 1927 m.)

Geografija

Pagrindinė gatvė – Veiverių, einanti iš šiaurės į pietus.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Aleksotas OpenLayers žemėlapyje
Aleksotas TSRS topografiniame žemėlapyje[1][2].


Istorija

Aleksotas įsikūrė 1408 m. Vytauto privilegija Kaunui dovanotoje Kauno girioje. Manoma, kad ant Aleksoto kalvos buvo alkas, kurio šventąją ugnį prižiūrėjusi legendinė Milda, kunigaikščio Dangeručio duktė. XVII a. prie Aleksoto tilto jau buvo atskirų gyvenamųjų namų.

1791 m. Kauno plane Aleksotas vadinamas priemiesčiu. 1795 m. Aleksotas drauge su Užnemune atiteko Prūsijai, nuo 1807 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. – Lenkijos karalystei. XIX a. Aleksotas priklausė Fredos dvarui, kurį XIX a. pradžioje nupirko Gadliauskas. 1831 m. Aleksotas sudegė. 1831 m. sukilėliai nuo Aleksoto kalvų iš artilerijos apšaudė Kauną ir jį užėmė. 18371867 m. priklausė Augustavo gubernijai, vėliau – Suvalkų gubernijai. 1838 m. minimas kaip miestelis, pastatytas su Kaunu jungiantis Aleksoto tiltas. 1863 m. gruodžio 2628 d. į Aleksotą buvo sutrauktos sukilėlių pajėgos Kaunui pulti ir sukilimo vadui Antanui Mackevičiui išvaduoti, tačiau puolimas neįvyko.[3] 1865 m. įstaigta valdinė pradinė mokykla. XIX a. pabaigoje Aleksote buvo pirklių sandėlių, garo malūnas, kepykla, skerdykla, prieplauka, veikė baldų fabrikas „Elena“, Kamberio lentpjūvė. 1890 m. pastatytas Aleksoto malūnas.

1915 m. vokiečiai prie Aleksoto įrengė aerodromą. 1919 m. senoji Aleksoto dalis (54 ha) buvo prijungta prie Kauno, o 1931 m. prijungta ir likusioji gyvenvietės dalis (573 ha). 1923 m. Kauno miesto ribose buvo 4154 Aleksoto gyventojai. 1935 m. gruodžio 5 d. Aleksote atidarytas Aleksoto keltuvas. Tarpukariu veikė AB „Maistas“ Kauno fabrikas (nuo 1923 m.), Kauno aviacijos dirbtuvės (nuo 1924 m., sovietmečiu – sraigtasparnių remonto bazė), stiklo fabrikas „Aleksotas“ (nuo 1927 m.), grūdų elevatorius (sovietmečiu – Kauno grūdų kombinatas). 1930 m. pastatytas Vytauto Didžiojo tiltas, 1931 m. pastatyti VDU Fizikos-chemijos instituto rūmai.

1941 m. sukilimo metu Aleksote veikė apie 250 partizanų būrys, vienas didžiausių Kaune. Sukilimo metu sovietai susprogdino tiltą. Antrojo pasaulinio karo metais prie Aleksoto aerodromo buvo įkurtas „stadiono“ lageris; po karo 19-oje kapaviečių prie Aleksoto tilto buvo rasti 9155 žuvę karo belaisviai iš šio lagerio.[4] 1944 m. atsitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino VDU Fizikos-chemijos fakulteto rūmus, Damijonaičio pradinę mokyklą.

Sovietmečiu vėl pastatytas Aleksoto tiltas (1948 m.), Kauno endokrininių preparatų gamykla (1969 m.), gelžbetonio fabrikas. 1990 m. įkurtas Lietuvos technikos muziejus (nuo 1995 m. Lietuvos aviacijos muziejus).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18601914 m. Aleksoto valsčiaus centras Marijampolės apskritis
19191931 m.  ? Kauno miestas (54 ha) ir Marijampolės apskritis (573 ha)
19311995 m. Kauno miestas
1983 m. Požėlos rajonas
19952000 m. Kauno miesto savivaldybė
2000 Aleksoto seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė

Iki XVI a. gyvenvietė vadinosi Svirbigala, Svirbigaila arba Svirbiogala, šis pavadinimas kildinamas iš Nemuno kairiojo intako Svirbės upelio vardo.[5] Bronius Kviklys nurodo, kad dabartinį vardą Aleksotas gavo XVI a., kai Kaunas tapo prekybos centru, o vokiečiai kairiajame Nemuno krante pastatė laivų statyklas, vadintas „aleksotais“.[6]

Aleksoto vardas istorikų romantikų Teodoro Narbuto ir Aleksandro Polujanskio (XIX a.) kildinamas iš meilės deivės Aleksotos (kitaip vadintos Milda) vardo. Pasak legendos, Nemuno šlaite priešais Kauną buvo įrengta Aleksotos šventykla, kur stovėjusi akmeninė ar medinė šios deivės statula, garbinama moterų. Ši deivė pamilo medžioklį Dangerutį, su kuriuo susilaukė sūnaus Kauno.[7]

Iš tikrųjų Aleksotu galėjo būti pavadinta kažkokiam Aleksui priklausiusi valda. Daryba reta: dar vienas šios šaknies kaimo pavadinimas (su priesaga -otas) išlikęs Vilkaviškio rajone; nors pats graikų kilmės asmenvardis Aleksandras bei jo trumpiniai Aleksas, Alekna lietuvių vietovardyne dažnoki, tačiau jau su kitomis priesagomis.[8]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m.
1827 m. 1855 m. 1877 m. 1923 m.sur. 1970 m.sur.[9] 2001 m.sur.?
178 1 200 1 173 4 154 22 000 10 522

Žymūs žmonės

Aleksote yra gimę žymūs mokslininkai Minkovskiai – Oskaras (fiziologas, 1858–1931) ir Hermanas (matematikas, 1864–1909), teatro ir kino aktorė Ona Juodytė-Chadaravičienė (1911–1994), krepšininkas Linas Kleiza (1985–), fotomenininkas Aleksandras Macijauskas (1938–).

Šaltiniai

  1. Aleksotas maps.vlasenko.net
  2. Aleksotas loadmap.net
  3. Algimantas Miškinis. Aleksotas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 40 psl.
  4. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. – 234 psl.
  5. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas // Sudarytojai: Eugenijus Manelis ir Antanas Račis. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. 31 psl.
  6. Bronius Kviklys. Aleksotas / Mūsų Lietuva. T. 2, K.: Mintis, 1991. – 290 psl.
  7. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 27–28 psl.
  8. Alvydas Butkus. Kai kurių Kauno vietovardžių kilmė / Kauno istorijos metraštis. T. 2, K.: VDU leidykla, 2000. – 147–148 psl. – ISBN 9986-501-46-6
  9. Aleksotas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis. - 144 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: