Alfonsas Jurskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alfonsas Jurskis

Gimė 1894 m. rugpjūčio 4 d.
Akmenytė, Pumpėnų valsčius
Mirė 1966 m. liepos 31 d. (71 m.)
Filadelfija, JAV

Alma mater Peterburgo politechnikos institutas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Alfonsas Jurskis (1894 m. rugpjūčio 4 d. Akmenytėje, Pumpėnų valsčius, Pasvalio r. – 1966 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV, palaidotas Prisikėlimo kapinėse) – inžinierius radiotechnikas, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje, pirmasis Kauno radijo stoties viršininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, docentas.

Turinys

Išsilavinimas

1902 m. po ankstyvos tėvelio mirties pradėjo mokytis Papilės pradinėje mokykloje, remiamas savo dėdės, kunigo Petro Jurskio.

1905-1912 m. mokėsi Mintaujos realinėje gimnaziją0je.

19121916 m. studijavo Peterburgo politechnikos institute, kur įgijo elektrotechnikos inžinieriaus ir jūrų laivyno radijo mechaniko specialybę.

Gyvenimo kelias

19161919 m. tarnavo radistu Archangelsko laivyno ledlaužiuose, plaukiojusiose tarp Archangelsko, Murmansko ir Anglijos (Liverpulio, Niukastlio) uostų.

1919 m. dirbo Anglijoje, Liverpulio radijo dirbtuvėse.

1919 m. lapkričio 7 d. grįžo į Lietuvą ir gruodžio mėn. Kaune įstojo į Lietuvos kariuomenės Elektrotechnikos batalioną. Jame dirbdamas laisvai samdomu radijo inžinieriumi, organizavo Elektrotechnikos dirbtuves ir joms vadovavo.

19211923 m. Elektrotechnikos bataliono ryšių kursuose karininkams dėstė elementariosios radiotechnikos pagrindus. Buvo karo technikos valdybos narys.

19231924 m. gilino žinias Prancūzijoje, Paryžiaus aukštojoje elektrotechnikos mokykloje, kur įgijo inžinieriaus radiotechniko diplomą. Jo vadove buvo žymi fizikė, profesorė, Nobelio premijos laureatė Marija Sklodovska-Kiuri. 1924 m. dirbo pirmojoje pasaulyje Eifelio bokšto radijo stotyje.

1924 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas į Aukštuosius karo technikos kursus. Čia vadovavo savo įsteigtai Radijo laboratorijai. Dėstė radiotechniką, elektrotechniką, matematiką. Iki 1940 m. šias disciplinas dėstė ir Karo mokykloje.

1934 m. jam buvo suteiktas inžinerijos karininkų korpuso pulkininko leitenanto laipsnis.

1926 m. gegužės mėn. Susisiekimo ministerijos buvo paskirtas Radijo stoties viršininku. Užbaigė trejetą metų trukusią radijo stoties statybą ir 1926 m. birželio 12 d. pirmoji lietuviška radijo stotis pradėjo veikti.

19271929 m. Radijo tarybos sekretorius, 19281930 m. Kauno radijo stoties viršininkas.[1]

Operatyvi informacija, muzika, švietėjiškos laidos ir kultūros sklaida sparčiai plėtė klausytojų ratą, 1926 m. buvo 323 abonentai, po ketverių metų – 16 000 abonentų.[2] 1932 m. savaitraštyje „Bangos“ tvarkė skyrių „Radijas visiems“.

Nuo 1926 m. Lietuvos universiteto radiotechnikos lektorius, nuo 1940 m. docentas, Radijo katedros vedėjas. 19401944 m. Technologijos fakulteto prodekanas. Dėstė radiotechniką, radioakustiką, elektromagnetinį spinduliavimą. A. Jurskis žymus ne tik kaip teoretikas, bet ir kaip inžinierius – praktikas. Nuo 1923 m. bandė įvairias radijo stotis, buvo grupės vadovas radijo stoties 75 UFJ bandymuose Zarasuose šaukiniu LIP. Apie 1927 m. jis vykdė originalius bandymus su katodiniu vamzdeliu, tyrinėjo galimybes perduoti vaizdą per atstumą. 1929 m. laboratorijoje nagrinėjo trumpų bangų sklidimą, tyrimų rezultai buvo atspausdinti "L'onde electrique". Gauna radijo stebėtojo šaukinį FRS 42. 1938 m. tampa "RSGB" (BERU) nariu.

Visuomeninė veikla

1924 m. tampa „Societe des amis de la TSF“ nariu. Vienas iš Lietuvos karių radijo mėgėjų draugijos ir Lietuvos radijo mėgėjų sąjungos steigėjų bei jos vadovas. Lietuvos radijo inžinierių sąjungos pirmininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos, įsteigtos 1923 m., pirmosios valdybos sekretorius, Vytauto Didžiojo paminklo statybos Kaune komisijos narys, pirmininkavo komisijai, kuri rūpinosi Karo muziejaus technikos skyriumi.

Nuo 1938 m. leidinio „Karo technikos dalių dvidešimtmetis 1919–1939“ redakcinės komisijos pirmininkas. Parašė pirmąjį radiotechnikos vadovėlį lietuvių kalba „Radiotechnika. Pirmoji knyga: Radiotelegrafija“ (1927 m.), kuriame pateikė daug konspektų bei patariamųjų santraukų studentams. Vėliau šią knygą papildė antrasis vadovėlis „Radiotelefonijos pagrindai“ (1929 m.). Išspausdino apie 20 straipsnių, daugiausia savaitraštyje „Bangos“.[3] Svarbesni iš jų: „Radiogoniometrijos praktika“, „Kreipiamoji radiotelegrafija ir radiogoniometrija“, „Akustika ir patalpų įgarsinimas“, „Mūsų galingoji radijo stotis“. Bendradarbiavo leidinyje „2000 metrų[4]

Emigracija

1944 m. spalio 7 d. Jurskių šeima su trimis vaikais Liūtaveru Kazimieru, Snieguole Marija Ona ir Juozu Sauliumi pasitraukė į Vakarus. 19461948 m. gyveno Augsburge, dirbo Aukštosios technikos mokyklos direktoriumi, skaitė paskaitas. 1949 m. išvyko į JAV. Nuo 1949 m. iki 1961 m. – Templio universiteto Technikos instituto elektronikos dalykų ir matematikos dėstytojas bei radijo instruktorius.

Įvertinimai

  • Už ypatingus nuopelnus Lietuvai A. Jurskis 1928 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-ies metų sukakties medaliu
  • 1929 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas.
  • 1989 m. liepos 29 d. A. Jurskio gimtinėje Akmenytės vienkiemyje po sodybos ąžuolu atidegtas stogastulpis (tautodailininkas Jonas Matulis).
  • 1994 m. pažymint 100-ąsias gimimo metines, jo vaikai, pagerbdami tėvo atminimą, įsteigė kasmetinę A. Jurskio premiją, skiriamą pažangiam Kauno technologijos universiteto Radiotechnikos fakulteto studentui, kilusiam iš provincijos.
  • 1996 m. pažymint 30-ąsias mirties metines, ant namo Aukštuosiuose Šančiuose (L. Ivinskio g. 38) jo vaikų lėšomis buvo atidengta memorialinė lenta (architektas Jonas Lukšė).
  • 2002 m. KTU Radioelektronikos fakultete atidaryta jo vardo auditorija, iškilmingai atidengtas inžinieriaus bareljefas (skulptorius Vladas Žuklys), įrengtas istorinių dokumentų stendas.

Kilmė ir šeima

Tėvai – Juozas Jurskis (1859 - 1902) ir Ona Petrulytė-Jurskienė (1862 - 1945), laisvieji valstiečiai.
Broliai, seserys –

Šeima – žmona Ona Tallat Kelpšaitė - Jurskienė (1895 - 1993), ... .
Vaikai – Liūtaveras Kazimieras Jurskis (...), ...; - Snieguolė Marija Ona Jurskytė - Akstinienė (g. ..), ..; – Juozas Saulius Jurskis (...).


Šaltiniai

  1. Juozas Jankauskas. Alfonsas Jurskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 66 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Vidmantas Kiaušas. Alfonsas Jurskis gyvenime ir atmintyje. Nemunas, 2004 m.
  3. Žymūs Kauno žmonės
  4. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 112 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: