Alfonsas Mačernius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alfonsas Mačernius
Alfonsas Mačernius.jpg
Alfonsas Mačernius .... m.

Gimė 1939 m. sausio 25 d.
Kartena, Kretingos r.

Veikla
ekonominė, mokslinė
Sritis ekonomika, pedagogika
Pareigos
  • 1962-1963 Lietuvos Mokslų akademijos aspirantūros skyriaus vedėjas

  • 1963-1977 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje ir susivienijime „Sigma“ dirbo vyr. ekonomistas, biuro viršininkas, skyriaus viršininkas, informacinio skaičiavimo centro ir automatizuotų valdymo sistemų skyriaus viršininkas

  • 1975-1983 Statybos ministerijos informacinio skaičiavimo ir gamybos valdymo centro „Sistema“ direktoriaus pavaduotojas

  • 1984-1992 Lietuvos vadybos akademijos katedros vedėjas, fakulteto dekanas

  • 1992-1994 Valstybinės mokslo, studijų ir technologijų tarnybos konsultantas, patarėjas

  • 1994-2000 Kooperacijos banko kredito ir kreditinių resursų skyriaus vadovas

  • 1999-2006 Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo referentas, fondo sekretorius, direktoriaus pavaduotojas

Išsilavinimas
  • 1949-1957 Klaipėdos K. Donelaičio vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1957-1962 Vilniaus universitetas Ekonomikos fakultetas, studentas

  • 1971-1975 Maskvos Ekonomikos statistikos instituto neakivaizdinė aspirantūra

Alfonsas Mačernius (g. 1939 m. sausio 25 d. Kartenoje, Kretingos r.) – ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras, docentas, vienas iš AVS Lietuvoje organizatorių ir kūrėjų, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų paskolų informacinės sistemos bei informacinės sistemos „Doktorantas“ kūrėjų.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvas – Klemensas Mačernis, Prano (1910 m. sausio 22 d. Kartenoje, Kretingos r. - 1975 m. palaidotas Kartenos kapinėse), kalvis. Nuo 13 metų iki vedybų dirbo kalvio padėjėju. Tarnaudamas Kaune, Lietuvos kariuomenėje, susipažino, aptarnavo ir įsisavino karinį transportą. Po vedybų iki sovietmečio kolektyvizacijos ūkininkavo savo privačiame 7 ha valstiečio ūkyje, įsigijo tuo metu pažangią žemės ūkio techniką ir sėkmingai apdorodavo ne tik savo užaugintą derlių, bet ir derlių kitų pageidaujančiųjų. Tačiau pagrindinis pomėgis, sukaupta patirtis, otuo pačiu ir pagrindinės šeimos pajamos buvo iš kalvystės. Pasistatė ir gerai įsirengė kalvę. Būdamas kolektyvizacijos priešasturėjo palikti gimtąjį miestelį ir su šeima persikėlė gyventi į Klaipėdą. Nuo pat pradžios iki pensijos dirbo sunkų, bet mėgstamą kalvio darbą Klaipėdos Laivų remonto įmonėje. Jo nuoširdus darbas buvo įvertintas „Garbės ženklo“ ordinu.

Mama – Morta Mačernienė, Stepono (Talmantaitė, g. 1907 m. Kartenoje – 1994 m. palaidota Kartenos kapinėse), namų šeimininkė. Jos tėvai Steponas ir Stefanija Talmantai susilaukė keturių dukterų – Magdalena (g. 1903 m.), Sofija (g. 1904 m.), Petronėlė (g. 1906 m.) ir Morta (g. 1907 m.). Dar negimus Mortai tėvas Steponas emigravo į Ameriką. Dirbo įvairiausius darbus, taip pat ir anglių kasyklose. Abu su žmona jie turėjo tikslą – užsidirbti pinigų ir grįžus į Lietuvą pasistatyti namą. 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, pakeitęs valstybių sienas ir santvarkas. Ryšys su už Atlanto išvykusiu vyru nutrūko. Neliko pagalbos. Tik po daugelio metų, kai Lietuva jau buvo nepriklausoma valstybė ir kai dukterys jau buvo paūgėjusios, šeimą pasiekė žinia, kad anglių kasykloje jis su kitais darbininkais buvo patekęs į avariją, liko invalidas ir po kiek laiko mirė. Palaidotas Amerikoje. Stefanijai tą sunkų laikmetį teko pragyventi vienai su keturiomis dukrelėmis. Darbšti, valinga ir užsispyrusi moteris nors ir varganai, bet sugebėjo išlaikyti šeimą. Mergaitės iš mažens buvo mokomos, ką ir kaip reikia dirbti. Visos baigė pradinę mokyklą, buvo aktyvios visuomenininkės – giedojo bažnytiniame chore, mokėsi naujai organizuotuose namų ruošos, siuvimo ir siuvinėjimo kursuose. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais proga seserys kartu su kitais patriotiškai nusiteikusiais Kartenos gyventojais aikštėje prie bažnyčios pasodino jauną ąžuoliuką, deklamavo eilėraščius bei dalyvavo atidengiant Nepriklausomybės paminklą. Morta bendravo su poetu Butkų Juze ir vaidino jo režisuotuose spektakliuose. Po vedybų 1934 m. Klemensas ir Morta Mačerniai susilaukė keturių sūnų – Alfonsas (g.1939 m.), Julius (g. 1942 m.), Augustas (g. 1945 m.) ir Adolfas (g. 1947 m.). Mamai teko namų ruoša ir vaikų priežiūra bei auklėjimas.

Broliai – Julius Mačernius, tekintojas, politinis kalinys ir tremtinys (2017 m. palaidotas Kartenos kapinėse); - Augustas Mačernis, statybininkas (palaidotas Kartenos kapinėse), Adolfas Mačernis, tekintojas, pensininkas.

Šeima - žmona Dalia Mačernienė, Antano (Lupeikytė, g. 1940 m. Kuršėnuose), ekonomistė, ekonomikos mokslų daktarė, docentė, viena iš Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) steigėjų, viceprezidentė, prezidentė, Garbės prezidentė, PĮ „Verslo apskaita“ savininkė. Vaikai – Daiva Menkevičienė (Mačerniūtė, g. 1963 m. vasario 17 d. Vilniuje), architektė; - Vaida Ležinskienė (Mačerniūtė, g. 1965 m. gegužės 12 d. Vilniuje), ekonomistė.

Moksleivio ir studijų metai

1946 – 1949 m. mokėsi Kartenos pradinėje mokykloje, kur baigė 3 klases. Šeimai persikėlus gyventi į Klaipėdą nuo 1949 m. mokėsi Klaipėdos K. Donelaičio vidurinėje mokykloje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), kurią baigė 1957 m. Aktyviai dalyvavo mokyklos visuomeninėje veikloje (tautiniai šokiai,choras, turistų ir fizikų būreliai, dalyvavo chemikų olimpiadoje). 1957 m. įstojo į VVU Ekonomikos fakultetą ir 1962 m. jį baigė įgydamas ekonomisto ir politinės ekonomijos dėstytojo specialybes. Aktyviai sportavo – dalyvavo ir vadovavo turistiniams žygiams po Lietuvą ir TSRS. Atstovavo Lietuvą visasąjunginėse turizmo varžybose. Užsidirbdamas pragyvenimui dvejus metus dirbo geologinėse ekspedicijose Lietuvoje.

Profesinė veikla

1962 m. Alfonsas Mačernius gavo paskyrimą dirbti Lietuvos Mokslų akademijos aspirantūros skyriaus vedėju. 1963 – 1977 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje ir susivienijime „Sigma“ dirbo vyr. ekonomistu, biuro viršininku, skyriaus viršininku, informacinio skaičiavimo centro ir automatizuotų valdymo sistemų skyriaus viršininku.

1971 m. dirbdamas „Sigmos“ susivienijime Alfonsas Mačernius įstojo į Maskvos Ekonomikos statistikos instituto neakivaizdinę aspirantūrą, kurią baigė 1975 m.

1976 m. gegužės 19 d. Maskvos ekonomikos statistikos institute apgynė disertaciją „Informacinių skaičiavimo centrų technologinių procesų organizavimo ir valdymo tyrinėjimai“ (matematinių metodų ir skaičiavimo technikos taikymas), už kurią buvo suteiktas ekonomikos mokslų kandidato mokslinis laipsnis (1993 m. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas Socialinių mokslų daktaro laipsniu).

Už pasiekimus kuriant automatizuotas gamybos valdymo sistemas apdovanotas TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos medaliu.

Buvo Lietuvos skaičiavimo centrų apžiūros ir vertinimo komisijos pirmininkas. 1975 – 1983 m. Statybos ministerijos informacinio skaičiavimo ir gamybos valdymo centro „Sistema“ direktoriaus pavaduotojas. 1980 m. stažavosi Peterburge skaičiavimo technikos panaudojimo klausimais. 1984 – 1992 m. ėjo Lietuvos vadybos akademijos katedros vedėjo, fakulteto dekano pareigas. 1985 m. suteiktas docento vardas(1993 m. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas docento vardas). 1991 m. stažavosi Berlyne rinkos ekonomikos klausimais. 1992 – 1994 m. Valstybinės mokslo, studijų ir technologijų tarnybos konsultantas, patarėjas. 1994 – 2000 m. vadovavo Kooperacijos banko kredito ir kreditinių resursų skyriui. 1995 m. stažavosi Hanoveryje mokslo vadybos ir bankininkystės klausimais. Tais pačiais metais Lingene (Emso žemė, Vokietija) kėlė kvalifikaciją tikslinio projektinio planavimo kursuose. 1999 – 2006 m. dirbo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fonde (referentas, fondo sekretorius, direktoriaus pavaduotojas).

A. Mačerniaus nuopelnas yra tai, kad Fondui gautos ir gerai įrengtos patalpos, įsigyta ir įdiegta kompiuterinė technika (įrengtas vietinis ir internetinis kompiuterių tinklas). Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų paskoloms administruoti jo pastangomis sukurta originali automatizuota studentų paskolų duomenų bazių valdymo sistema. Nuo 2006 m. Alfonsas Mačernius pensininkas.

Pedagoginė veikla

Alfonsas Mačernius be tiesioginio pedagoginio darbo (pilnu etatu) papildomai dėstė antraeilėse pareigose:

1965 – 1968 m. Finansų ir kredito technikume.
1969 – 1973 m. VU Ekonominės kibernetikos ir finansų apskaitos fakultete.
1976 – 1982 m. VU Ekonominės kibernetikos ir finansų apskaitos fakultete.
1993 m. VGTU Podiplominių studijų centre.
Vadovavo magistrantų diplominiams darbams. Oponavo 3 disertacijas.

Pomėgiai

Kelionės ne tik po užsienį, bet ir po gimtąją šalį įsitikinant, kad ji ta pati, bet vis kitokia. Atgaiva sielai – žvejyba su pasitaikančiomis adrenalino dozėmis. Na o kas nemėgsta grybauti ...

Spausdinti darbai

Publikuota per 90 mokslo knygų, brošiūrų ir straipsnių respublikos bei užsienio spaudoje.

Svarbiausi iš jų:

  • „Normatyviniai skaičiavimai ESM ATE-80“ (Maskva, 1971 m., rusų k., bendraautorius);
  • „Rusų – lietuvių – anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas“ (Vilnius, 1971 m., šio pirmojo Lietuvoje skaičiavimo technikos terminų žodyno iniciatorius, organizatorius ir bendraautorius);
  • „Duomenų apdorojimo technologija“ (Vilnius,1985 m., bendraautorius);
  • „Lietuvių – anglų – rusų – vokiečių kalbų terminų žodynas. Informatika“ (Vilnius, 1997 m., pakartotinai 1999 m., bendraautorius).

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: