Algimantas Merkevičius (1933)

Algimantas Merkevičius (1933)
Gimė	1933 m. gruodžio 20 d. Strielčiškiai, Vilkaviškio rajonas
Veikla	archeologas
Alma mater	Vilniaus universitetas

Algimantas Merkevičius (g. 1933 m. gruodžio 20 d. Strielčiškiai, Vilkaviškio rajonas) – Lietuvos archeologas.

Biografija

1954 m. baigė Vilkaviškio rajono Pilviškių vidurinę mokyklą. 1955 m. įstojo ir 1960 m. baigė istorijos specialybę Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

1959–1960 m. dirbo Vilniaus miesto kraštotyros muziejuje. 1960–1993 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbiu. 1993–1996 m. Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ archeologas–specialistas. Nuo 1997 m. pensijoje. Lietuvos archeologijos draugijos narys.

Mokslinė veikla

Domėjosi žalvario ir bronzos amžių archeologiniais radiniais, vykdė archeologinius tyrimus:

• 1961 m. – Piliakalnių piliakalnis (Vilkaviškio rajonas), Rumšiškių senkapis (Kaišiadorių rajonas);
• 1962 m. – Paveisininkų piliakalnis (Lazdijų rajonas);
• 1963 m. – Pajevonių piliakalnis (Kunigiškių piliakalnis, Vilkaviškio rajonas), Kvecių pilkapynas (Kretingos rajonas);
• 1964–1965 m. – Norkūnų piliakalnis (Prienų rajonas);
• 1966–1967 m. – Nendrinių kapinynas (Marijampolės rajonas);
• 1966 m. – Tursučių senkapis (Marijampolės rajonas);
• 1968 m. – Kumelionių piliakalnis (Marijampolės rajonas);
• 1972 m. – Eketės piliakalnis (Klaipėdos rajonas);
• 1973 m. – Sauginių kapinynas (Šiaulių rajonas);
• 1974 m. – Dapšių piliakalnis (Mažeikių rajonas);
• 1974–1975 m. – Pumpurų senkapis (Mažeikių rajonas);
• 1975–1976 m. – Jautakių piliakalnis (Mažeikių rajonas);
• 1977–1978 m. – Vaitiekūnų piliakalnis (Radviliškio rajonas);
• 1979–1980 m. – Kurmaičių piliakalnis (Kretingos rajonas);
• 1981–1982 m. – Pribitkos senkapis (Plungės rajonas);
• 1983 m. – Aknystėlės piliakalnis (Utenos rajonas);
• 1983–1987 m. – Genčų I kapinynas (Kretingos rajonas);
• 1988–1989 m. – Sudotos pilkapynas (Švenčionių rajonas);
• 1990 m. – Kalnelio piliakalnis (Joniškio rajonas);
• 1991 m. – Telšių miesto senamiesčio kasinėjimų priežiūra (Telšiai);
• 1992 ir 1994 m. – Medininkų piliavietė (Vilniaus rajonas);
• 1995–1996 m. – tyrinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje (Vilnius).

Bibliografija

• 1963 m. – Исследования городищ Занеманья // Мат. конф. Молодых учёных Белоруссии и Прибалтики, стр. 73 – 79.
• 1966 m. – Городища Занеманья по данным археологических разведок последних лет // Материалы… археолог. эксп. 1964–1965 г. г., стр. 14 – 17.
• 1973 m. – Jurgaičių kapinyno II–IX amžių žalvario dirbinių metalo sudėtis // MADA. Serija A., T. 1 (42), psl. 67 – 77.
• 1973 m. – Seniausių Lietuvos metalo dirbinių cheminė sudėtis // MADA. Serija A., T. 2 (43), psl. 87 – 102.
• 1975 m. – Pamusio pilkapių IV–XI amžių žalvario dirbinių metalo sudėtis // MADA. Serija A., T. 1 (50), psl. 39 – 50.
• 1975 m. – Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Straipsniai apie Užnemunės piliakalnius.
• 1978 m. – Lietuvių materialinė kultūra IX–XIII amžiuje, I d., skyrius spalvotųjų metalų dirbiniai ir jų gamyba (kartu su L. Vaitkunskienė, psl. 89 – 116.
• 1980 m. – Э. Григалавичене, А. Меркевичюс. Древнейшие металлические изделия в Литве Химический состав древнейших бронзовых изделий на Территории Литвы. Стр. 101–113.
• 1984 m. – Sauginių plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. T. 3, psl. 41 – 63.
• 1984 m. – Maudžorų ir Požerės plokštinių kapinynų žalvaris // Lietuvos archeologija. T. 3, psl. 125–135.
• 1998 m. – Kalnelio archeologiniai paminklai // Lietuvos archeologija. T. 15, psl. 381–388.
• Straipsniai apie tyrinėtus paminklus publikuoti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ ir «Археологические открытия».