Algirdas Povilas Ažubalis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Algirdas Povilas Ažubalis

Gimė 1939 m. gegužės 25 d. (80 m.)
Voversys, Skiemonių valsčius, Anykščių apskritis

Sutuoktinis(-ė) Adolfina
Vaikai

Virginija (g. 1963 m.), Diana (g. 1968 m.)


Veikla
pedagogas, matematikas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius, mokslo istorikas, kraštotyrininkas.

Alma mater Vilniaus pedagoginis institutas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Algirdas Povilas Ažubalis (g. 1939 m. gegužės 25 d. Voversys, Skiemonių valsčius, Anykščių apskritis) – Lietuvos pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius, mokslo istorikas, kraštotyrininkas.

Anykštėno Biografija

Gimimo data nurodoma pagal dokumentus. Artimųjų liudijimu, gimė 1939 m. birželio 1 d.

Tėvai: Boleslovas Ažubalis (19081946) – žemdirbys, 1946 m. kovo 11 d. rastas nušautas partizanais apsimetusių Alantos stribų Voversių miške, ir Anelė Šulskutė-Ažubalienė (19081993) iš Ožionių – žemdirbė. Sesuo Birutė Ona Ažubalytė-Narsevičienė (g. 1942 m.) – zootechnikė, brolis Boleslovas Ažubalis (19451972) – darbininkas elektrikas. Brolis iš pirmosios tėvo santuokos Valentinas Ažubalis (19312005) – buhalteris, darbininkas, iki motinos santuokos gimęs brolis Vladas Šulskus (19331995) – darbininkas šaltkalvis ir suvirintojas. Dar du broliai Jonas Ažubalis (19381938) ir Fabijonas Ažubalis (19441944) mirė kūdikystėje.

1939 m. birželio pradžioje Skiemonių bažnyčioje jį pakrikštijo kunigas Anicetas Meškauskas, krikštatėviai buvo Povilas Šulskus ir Karolina Maleckaitė.

19461949 m. mokėsi Voversių, Anykščių raj. pradinėje mokykloje, kur jo pirmasis mokytojas buvo Bronius Atkočius, 19491953 m. baigė Skiemonių, Anykščių raj. septynmetę mokyklą. 19531957 m. mokėsi Ukmergės Vlado Žvirblio pedagoginėje mokykloje, įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę.

19571960 m. A. Ažubalis dirbo Stoniūnų (Švenčionių raj.) septynmetėje mokykloje, 19571958 m. buvo šios mokyklos vyr. pionierių vadovas ir kūno kultūros mokytojas, 19581960 m. – matematikos, fizikos ir braižybos mokytojas.

Persikėlęs į Žemaitiją, 19601962 m. jis buvo Lauko Sodos (Telšių raj.) septynmetės mokyklos matematikos ir fizikos mokytojas, 19621965 m. – Mitkaičių (Telšių raj.) aštuonmetės mokyklos direktorius ir matematikos mokytojas, 19651969 m. – Degaičių (Telšių raj.) aštuonmetės mokyklos direktorius ir matematikos mokytojas.

19621968 m. jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakultete, įgijo matematikos dėstytojo išsilavinimą.

19691975 m. A. Ažubalis buvo Ubiškės (Telšių raj.) vidurinės mokyklos direktorius ir matematikos mokytojas.

Nuo 1969 m. jis ėmėsi ir mokslinės veiklos, 19731977 m. neakivaizdžiai tęsė studijas SSRS Pedagogikos mokslų akademijos Mokymo turinio ir mokymo metodų mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje Maskvoje (Rusija), jo mokslinis vadovas buvo prof. I. Brovikovas.

1977 m. SSRS Pedagogikos mokslų akademijos Mokymo turinio ir mokymo metodų mokslinio tyrimo institute A. Ažubalis apsigynė disertaciją "Programuotas uždavinių sprendimo mokymas kaip mokymo diferencijavimo priemonė", buvo pedagogikos mokslų kandidatas.

19751981 m. A. Ažubalis dirbo Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institute vyresniuoju dėstytoju. 19811984 m. jis buvo Šiaulių pedagoginio instituto vyresnysis dėstytojas, paskui docentas, Pedagogikos fakulteto prodekanas. 19841994 m. jis dirbo Respublikinio mokytojų tobulinimosi instituto dėstytoju, buvo docentas.

19942000 m. jis buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, paskui profesorius.

1998 m. Latvijos universitete A. Ažubalis apsigynė disertaciją "Matematika lietuviškoje mokykloje (XIX a. pr. – 1940 m.)", yra habilituotas socialinių mokslų, edukologijos daktaras.

20002018 m. A. Ažubalis buvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorius, logikos dėstytojas. 20112015 m. jis buvo šios akademijos transporto ir logistikos specialybės kariūnų būrio kuratorius. Jis taip pat buvo Šiaulių universiteto (20002004 m.) bei Lietuvos žemės ūkio universiteto (20002010) m. vizituojantis profesorius.

Jo mokslinių tyrimų kryptis – lietuviškos mokyklos ir jose sukaupto jose patyrimo taikymas, optimizuojant kariūnų ugdymo procesą.

Jis taip pat yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslinio leidinio "Karo archyvas" redaktorių kolegijos narys (nuo 2003 m.), paskelbė šiame leidinyje straipsnių karybos rengimo istorijos klausimais.

Jis yra Lietuvos matematikų draugijos narys, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys (nuo 2017 m.).

A. Ažubalis ilgą laiką domisi ir tyrinėja Lietuvos matematikos mokslo istoriją, kaupia ir populiarina žinias apie žymiausių Lietuvos matematikų veiklą. Šia bei karo pedagogikos temomis jis skaitė apie 150 pranešimų mokslo istorikų bei kitose konferencijose, paskelbė apie 550 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių mokslinėje ir regioninėje periodikoje. Jis seka ir primena mokslo visuomenei garbių matematikų sukaktis ir jubiliejus.

A. Ažubalis parašė ir išleido knygas:

  • 1975 m. – "Progresijų uždaviniai" (mokymo priemonė), "Pažyma apie fizikos-matematikos krypties mokyklų darbą" (su kitais autoriais).
  • 1983 m. – "Programuoto mokymo ir jo elementų naudojimas diferencijuotai mokant matematikos" (mokymo priemonė).
  • 1989 m. – "Pamokos-paskaitos ir pamokos-seminarai mokyklose", "Diferencijuoto mokymo pamokoje būdai" (mokymo priemonės).
  • 1993 m. – "Iš Lietuvos matematinio švietimo praeities" (monografija, kitas papildytas leidimas – 1997 m.).
  • 1995 m. – "Matematikos mokymo lietuviškoje mokykloje raida (XIX a. pr. – 1940 m.)" (monografija).
  • 1998 m. – "Logikos pratimai" (mokymo priemonė, kitas leidimas – 2001 m.).
  • 1997 m. – "Matematika lietuviškoje mokykloje (XIX a. pr. – 1940 m.)" (monografija).
  • 2002 m. – "Bendroji praktinės matematikos didaktika" (kartu su Arkadijumi Kiseliovu, vadovėlis pradinio ugdymo specialybės studentams).
  • 2005 m. – "Matematikos didaktika Lietuvos pedagoginėje periodikoje (19451990 m.)" (monografija, yra elektroninis leidinys).
  • 2007 m. – "Karo pedagogika Lietuvoje (19181940 m.)" (su Rolanda Kazlauskaite-Markeliene, Audrone Petrauskaite ir kitais autoriais, monografija, yra elektroninis leidinys).
  • 2008 m. – "Logika ir mokyklinė matematika" (monografija, yra elektroninis leidinys).
  • 2009 m. – "Karinis rengimas Lietuvos mokykloje (19291940 m.)" (su Rolanda Kazlauskaite-Markeliene ir Virginija Žilėniene, monografija, yra elektroninis leidinys).
  • 2010 m. – "Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (19181940 m.)" (su Diana Builiene ir Rolanda Kazlauskaite-Markeliene, monografija, yra elektroninis leidinys).
  • 2014 m. – "Didaktikos baruose : bibliografija" (su išsamia autobiografija, yra elektroninis leidinys).
  • 2015 m. – "Matematikos taikymas Lietuvos kariuomenėje 19181940 m." (monografija).

A. Ažubalis parašė aprisiminimų apie gimtąjį Voversių kaimą (2003, 2017 m.).

Jis buvo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys, po partijos pertvarkymo yra Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys.

A. Ažubalis buvo pripažintas geriausiu Vilniaus Gedimino technikos universiteto metų mokslininku (1998 m.), išrinktas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos "tūkstantmečio dėstytoju" (2009 m.). Nacionalinių vertybių rinkimuose jis buvo nominuotas žmogaus-amžininko kategorijoje (2010, 2011 m.). Jis apdovanotas Lietuvos matematikų draugijos Zigmo Žemaičio medaliu (2008 m.), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos medaliu "Už uolumą" (2018 m.).

Lietuvos centriniame valstybės archyve Asmenų dokumentų fonde saugomas A. P. Ažubalio asmeninių dokumentų rinkinys (fondas R-932), kuriame yra 19682007 m. laikotarpio dokumentų – 47 teminės bylos.

Laisvalaikiu skaito grožinę, istorinę bei memuarinę literatūrą, mėgsta sodininkystę, grybauja.

Susituokė 1961 m. lapkritį Telšiuose, žmona Adolfina Ažubalienė (g. 1938 m.) iš Tverų – pedagogė geografijos mokytoja. Dukterys: Virginija Ažubalytė-? (g. 1963 m.) – pedagogė logopedė, Diana Ažubalytė-Builienė (g. 1968 m.) – pedagogė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Biografija

1957 m. baigė Ukmergės pedagoginę mokyklą, o 1968 m. – Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakultetą (neakivaizdiniu būdu). 1977 m. TSRS Pedagogikos mokslų akademijoje baigė neakivaizdinę aspirantūrą Maskvoje, apgindamas pedagogikos mokslų kandidato (dab. daktaro) disertaciją. 1998 m. habilituotas socialinių mokslų daktaras (Latvijos universitetas).

1957-1960 m. mokytojavo Švenčionių raj. Stoniūnų septynmetėje, 1960–1962 m. Telšių raj. Lauko Sodos (tada – Lauksodos) septynmetėje, 19621965 m. Mitkaičių aštuonmetės mokyklos, 1965–1969 m. Degaičių aštuonmetės mokyklos, 1969–1975 m. Ubiškės vidurinės mokyklos direktorius ir matematikos mokytojas. 1975-1981 m. ir 1984-1994 m. dirbo Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institute. 1981–1984 m. Šiaulių pedagoginio instituto Pedagogikos fakulteto vyresnysis dėstytojas, docentas, Pedagogikos fakulteto prodekanas, 1994-2000 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto docentas, profesorius, nuo 2000 m. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, nuo 2001 m. profesorius. 1998-2004 m. dar ir Šiaulių universiteto Pedagogikos fakulteto docentas, profesorius, 20002010 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorius,[1] 20042009 m. Vilniaus kolegijos dėstytojas.

Lietuvos matematikų draugijos, mokslinių žurnalų „Karo archyvas“ (LKA) ir „Mokslo ir technikos raida“ (VGTU) redakcinių kolegijų, LKA Senato narys.

Bibliografija

  • Progresijų uždaviniai, 1975 m.
  • Matematikos mokymo lietuviškoje mokykloje raida (XIX a. pr.–1940 m.), 1995 m.
  • Matematika lietuviškoje mokykloje (XIX a. pr.–1940 m.), 1997 m.
  • Iš Lietuvos matematinio švietimo praeities (1993 m., II papild. leidimas 1997 m.)
  • Programuoto mokymo ir jo elementų naudojimas diferencijuotai mokant matematikos, 1983 m.
  • Pamokos-paskaitos ir pamokos-seminarai mokykloje, 1989 m.
  • Diferencijuoto mokymo pamokoje būdai, 1989 m.
  • Matematikos mokymo lietuviškoje mokykloje raida (XIX a. pr.-1940 m.), 1995 m.
  • Matematika lietuviškoje mokykloje (XIX a. pr.-1940 m.), 1997 m.
  • Logikos pratimai, 1998 m., II papild. leidimas 2001 m.
  • Bendroji matematikos didaktika, su A. Kiseliovu, 2002 m.
  • Matematikos didaktika Lietuvos pedagoginėje periodikoje (1945–1990 m.), 2005 m.
  • Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.), su R. Kazlauskaite-Markeliene, A. Petrauskaite, B. Puzinavičiumi, F. Žigaru, 2007 m.
  • Logika ir mokyklinė matematika, 2008 m., internete
  • Bibliografija, 2009 m.[2]
  • Karinis rengimas Lietuvos mokykloje (1929–1940 m.), su R. Kazlauskaite-Markeliene, V. Žilėniene, 2009 m.
  • Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918–1940 m.), su D. Builiene, R. Kazlauskaite-Markeliene, 2010 m.

Šaltiniai

  1. Algirdas Povilas Ažubalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 775 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  2. Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė. Algirdas Ažubalis. Bibliografija


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: